„Nėra nieko baisesnio žmogaus gyvenime, kaip neturėti žemės, kurią visais atžvilgiais galėtum pavadinti sava“
- Algimantas Mackus, 1960 m.
Kaip teigia autorius, žinomas menininkas, VDA Kauno fakulteto dėstytojas Eimutis Markūnas, tai paroda apie mūsų egzistenciją. „Žmogaus veikla verčia vėl ir vėl užduoti klausimus, į kuriuos gyvybiškai būtini (arba ne ) yra ir atsakymai. Specifinė galerijos erdvė rezga lygiavertį dialogą su eksponuojamais darbais ir keliamais klausimais“. Pasak menininko, šviesa kaip fizinis ir dvasinis būvis yra ypač svarbus ekspozicijos elementas, o naratyvinį konstruktą sudaro trys dichotominiu principu sudėliotos dalys: I) blogio/gėrio, II) gyvybės/mirties, III) individo/visuomenės, kurių atpažinimas ir prasminis surišimas paliekamas žiūrovų auditorijos laisvei.
Paroda „…Ir jie išvengė tamsos svorio“, vykstanti penktųjų „kreatoriumo“ veiklos metinių proga atskleidžia platų, kaip visuomet, menininko E. Markūno kūrybinį diapazoną. Fiziškai tai skirtingu metu atsiradusi (anksčiau bei specialiai šiam įvykiui sukurta) tapyba, skaitmeninė fotografija, video projekcija, objektai. Tapytojas, vitražo kūrėjas, piešėjas, performansų ir instaliacijų autorius atsiskleidžia kaip beveik alcheminių tikslų siekiantis eksperimentatorius su medžiagomis, technikomis, vizualiais elementais, konceptualiomis reikšmėmis.
