Aušra Kleizaitė, Vidas Poškus | GYVAČIŲ LOVA
Paroda iš Paryžiaus studijos
2026 01 06 – 01 24
Atidarymas: 01 06 (antradienį) 18 val.
Sausio 6 d. (antradienį), 18 val. VDA ekspozicijų erdvėje „Kreatoriumas“ (Įėjimas pro VDA senųjų rūmų vidinį kiemą, Maironio g. 6, Vilnius) atidaroma Aušros Kleizaitės ir Vido Poškaus paroda „Gyvačių lova“.
Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Kreatoriumas / meno krosnys“ per Trijų karalių šventę atidaroma Aušros Kleizaitės ir Vido Poškaus paroda – savotiškas dviejų rezidencijų ir dviejų meninių patirčių pasakojimas, gimęs Paryžiuje, Vilniaus dailės akademijos studijoje, įsikūrusioje Cité internationale des arts.
Aušra Kleizaitė Paryžiuje rezidavo 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, Vidas Poškus – 2025 m. sausį–vasarį. Nors jų buvimo laikai mieste nesutapo, abu menininkus jungė nuolatinis ryšys: žinutės, telefoniniai pokalbiai, dalijimasis kasdienėmis ir kūrybinėmis patirtimis. Simboliniu jų susitikimo tašku tapo lova studijos patalpoje – ta pati, kurioje skirtingu metu miegojo abu menininkai.
Ši lova tapo ne tik poilsio, bet ir pasąmonės erdve. Abu menininkai pasakoja apie keistus, neretai košmariškus sapnus. Aušra pastebėjo, kad šioje lovoje prieš juos yra miegoję ne vienas žinomas Lietuvos menininkas ar menininkė – tarsi per laiką joje būtų kaupęsi svetimi įspūdžiai, nuoskaudos, patirtys, lūkesčiai ir viltys. Sapnai čia tampa kolektyvinės atminties, nematomų rezidencijos sluoksnių atspindžiu.
Parodoje svarbiu metaforiniu motyvu tampa gyvatės – jos veikia kaip lovos, sapnų ir košmarų tęsinys. Gyvatė čia suvokiama ne kaip konkretus vaizdinys, bet kaip būsenos simbolis: slystantis, apsivijantis, tyliai veikiantis pasąmonėje. Kaip ir ta pati Cité lova, gyvatė talpina savyje baimę, įtampą ir nežinomybę, bet kartu – atsinaujinimo galimybę.
Dar vienas svarbus šios parodos motyvas – lagaminai. Abu menininkai savo Paryžiuje sukurtus darbus – eksponuotus toje pačioje VDA studijoje Cité internationale des arts – į Lietuvą parsivežė lagaminais. Todėl ši paroda – tai dviejų lagaminų formato ekspozicija, talpinanti asmenines kūrybines patirtis, laikino buvimo mieste įspūdžius ir meninius apmąstymus.
Parodoje „Kreatoriumas / meno krosnys“ erdvė metaforiškai rekonstruojama kaip VDA studija Paryžiuje – tarsi perkeliant rezidencijos aplinką, atmosferą ir nematomą jos įtampą į Vilnių. Tai ne tik dviejų menininkų dialogas, bet ir pasakojimas apie laiką, vietą, kūrybą tarp miego ir budrumo, tarp išvykimo ir sugrįžimo.
