Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros studentės Urtė Kavaliauskaitė ir Kotryna Manukian prisijungė prie tarptautinio skaitmeninės mados projekto FashionTEX, apimančio 11 Europos mados universitetų. Tai trejų metų iniciatyva, prasidėjusi 2024 m., kurios tikslas – suteikti studentams pažangias žinias apie skaitmeninius kūrimo procesus, tvaresnes mados praktikas ir technologijų vaidmenį šiuolaikinėje mados industrijoje. Dalinamės projekto rėmuose studenčių sukurtais darbais:
Urtės Kavaliauskaitės darbas – konceptuali asmeninė refleksija apie moters kūną, teises ir visuomenės nustatytas normas. Projektas, paremtas istorinių, kultūrinių ir futuristinių motyvų tyrinėjimu, klausia, kaip kinta moters vaidmuo šiandienos pasaulyje ir kokios baimės lydi šiuos pokyčius. Įkvėpimo autorė sėmėsi iš Elžbietos I laikų simbolikos, „Riot Grrrl“ judėjimo estetikos, Freyos Jobbins kūrybos ir feministinių tekstų. Sukurtas drabužis veikia kaip šarvai – protesto, apsaugos ir tapatybės metafora. Ribojantis siluetas atspindi visuomenės spaudimą, o sparnus primenančios, dygliuotos formos kalba apie laisvę ir gynybą. Pasirinkta spalva meta iššūkį giliai įsišaknijusiai nuostatai, kad odos demonstravimas yra provokacija, ir atskleidžia platesnę objektyvizacijos problematiką.
Kotrynos Manukian eksperimentinė mini kolekcija gimė iš asmeninių paieškų ir bandymo suprasti savo vietą gyvenime. Tai pasakojimas apie žmogaus raidą nuo gimimo iki mirties ir jausmą, kad esame įstrigę sistemų cikle, ribojančiame mūsų pasirinkimus ir mintis. Kolekcija kelia klausimą, ar prasmė slypi ne pabėgime, o požiūrio pokytyje – galbūt esame tiksliai ten, kur turime būti. Viename iš darbų integruota elektronika, reaguojanti į žmogaus širdies ritmą, primena apie žmogiškumą ir gyvybės esmę: nuolatinį pulsavimą, kurio neįmanoma įkalinti jokioje sistemoje. Tai vizualus ir emocinis pasakojimas apie įstrigimą ir laisvę, apie ciklą, iš kurio nepabėgsi, bet kuriame vis dar gali jausti ir būti gyvas.
