Kviečiame straipsnyje iš arčiau susipažinti su VDA Mados dizaino magistrantūros programa ir studentų vykdomais tyrimais
„Mada tampa ne tik kūrybos, bet ir mąstymo lauku“, – įsitikinusi Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros Magistrantūros programos studijų vadovė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė, doc. Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė. Ji neabejoja, kad gera terpe ieškoti atsakymų į profesinius klausimus gali tapti magistrantūros studijos ir kūrybinė, empatiška, dialogo bei bendrystės ieškanti, meno tyrimams, eksperimentams, inovacijoms palanki Mados dizaino katedros atmosfera.
„Ateityje į universitetus įstoti bus vis sunkiau, aukštojo mokslo diplomo vertė tik kils“, – neabejoja doc. J. Kubilinskaitė-Tarvydienė. Ji teigia, kad diplomas yra privaloma sąlyga, jei nori siekti akademinės karjeros, vystyti mentorystės ar edukacinę veiklą. Be to, diplomas tarsi patvirtina rimtas, akademiškai pagrįstas profesines kompetencijas ir dažnai liudija reikšmingus asmenybės bruožus – savidiscipliną, analitinį, kritinį mąstymą, tyrėjo įgūdžius. Diplomas suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, padeda aiškiau pozicionuoti save profesinės veiklos lauke.
„Juokais būtų galima teigti, kad bakalauro diplomas dažnai būna duoklė tėvams. O magistro studijos neabejotinai yra savarankiškas, pasvertas ir motyvuotas sprendimas. Magistrantūrą renkasi siekiantys daugiau žinių, specifinių kompetencijų, siauresnės specializacijos. Vieni organiškai tęsia studijas po bakalauro, kiti grįžta į akademiją po ilgesnės pertraukos, treti siekia suformuoti tvirtesnį, akademiškai pagrįstą savo jau vystomos veiklos pamatą. Visais atvejais dveji magistrantūros studijų metai būna vaisingi, auginantys ir atveriantys naujas galimybes tolesnei saviraiškai“, – sako Vilniaus dailės akademijos dėstytoja.
Šiais metais VDA Mados ir dizaino studijas baigė 6 magistrų laida. Absolventų tyrimai akivaizdžiai iliustruoja platų ir įvairialypį temų spektrą. „Kitais metais dizaino tyrimus apginti sieks 12 magistrantų. Studijuoja ne tik akademijoje baigusieji mados dizaino studijas, bet ir kitų šalies ir užsienio universitetų, kolegijų absolventai. Džiaugiuosi, kad vis daugiau brandesnių žmonių iš kitų sričių ryžtasi siekti meninio išsilavinimo ir įgyvendinti savo svajones. Mokymasis visą gyvenimą tampa ne formalia nuostata, o realybe. Magistrantūros studijos Vilniaus dailės akademijoje yra palanki terpė kurti, tyrinėti ir realizuoti kūrybinį potencialą“, – pasakoja Mados dizaino katedros vedėja prof. dr. Renata Maldutienė.
Dizainerė, „Oxi“ įkūrėja Ugnė Kubilienė, savo magistro tyrime gilinasi į mados industrijos poveikį gamtai, kalba apie tvaros populizmą ir pati sau metė iššūkį – jau pusę metų neperka drabužių, aksesuarų ir kitų nebūtinų daiktų, pati kerpasi plaukus. „Jaučiu, kaip stipriai pasikeitė mano įpročiai, net jei kažkas mane sudomina ir galvoju, kad man reikia naujo daikto, pradedu diskusiją su savimi ir labai kritiškai įvertinu norimą prekę. Kartais tenka pasivaikščioti su tuo daiktu parduotuvėje, kol galiausiai padedu atgal į vietą. Jaučiu įsipareigojimą, nes vykdau eksperimentą“, – ji sako ir čia pat suabejoja: įdomu, kaip seksis, kai nebeturės kam papasakoti, kaip jai sekasi.
Dizainerė pasakoja, kad daug metų ją kankino klausimas, kaip suderinti kūrybą su komercija. „Kai dirbi mados industrijoje, reikia taikytis prie daugybės taisyklių: tavo sukurtas drabužis turi būti įdomus, bet ir nesudėtingai pagaminamas, patrauklios kainos. Jaučiau, kad kuo daugiau kolekcijų kuriu, tuo toliau nustumiu kūrybą, nes visi kiti klausimai tarsi užima svarbesnę vietą“, – prisipažįsta kūrėja, apsisprendusi nebekurti produktų. Jos kelias – edukacijos, padėsiančios spręsti tvarumo problemas, kurios labiausiai jaudina.
