Vientisųjų studijų programa
ARCHITEKTŪRA
VDA Architektūros katedra
Malūnų g. 5, 415 kb. , Vilnius
tel. 8 5 2105445, www.vda.lt
Vientisųjų studijų programos ARCHITEKTŪRA (valst. kodas 6011PX001) tikslas - suteikti menų srities (architektūros) magistro universitetinį išsilavinimą ir parengti kvalifikuotą architektą, gebantį savarankiškai vykdyti taikomuosius tyrimus ir jais grįsti praktinę profesinę veiklą.
Programa skirta pagrindinės krypties (architektūros) studijoms ir yra orientuota į kvalifikuoto architekto ir, tuo pačiu, – kūrybingo menininko parengimą. Sėkmingai baigę studijas, absolventai įgyja Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytas kvalifikacijas ir magistro kvalifikacinį laipsnį, leidžiantį verstis architekto ar jai prilyginta veikla.
Stojantieji į šią programą turi dalyvauti Lietuvos bendrojo priėmimo (www.lamabpo.lt) į Architektūros programas konkurse, išlaikyti meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminą.
2019 m. Meninio-architektūrinio išsilavinimo egzamino reikalavimai
I dalis.
Architektūrinių formų kompozicija
Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities architektūros studijų programą gebėjimus komponuoti abstrakčias tūrines, erdvines ar realias architektūros formas tam tikrame kontekste, mokėjimą grafiškai pavaizduoti savo sukurtąją architektūrinę kompoziciją ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame vaizde, tinkamai visa tai sukomponuoti lape.
Užduoties pavadinime vartojamas terminas architektūrinės formos, kuris šiuo atveju reiškia statinių ir jų atskirų sudedamųjų elementų (pvz., anga, denginys, laiptai, kolona, siena, ir t. t.) ir baldų ar namų apyvokos daiktų (pvz., kėdė, spinta, stalas, suolas ir t. t.) formas.
Stebėdamas aplinką žmogus įgyja supratimą apie daiktų formas, dydžius, savitarpio ryšius ir priklausomybes (pvz., kokios yra laiptų pakopos, kėdės, stalo ar durų aukščiai, iš kokių medžiagų pastatytos namo sienos, kodėl vienos iš jų yra storos, o kitos – plonos, ant ko laikosi stogas, kaip supanti aplinka veikia pastatų architektūrą, o architektūra savo ruožtu veikia aplinkos formavimą ir t. t.). Šis patyrimas ir teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, įgyti bendrojo ar specialaus lavinimo mokyklose per braižybos, dailės pamokas, sudaro pagrindą šio testo užduočiai atlikti.
Egzamino metu reikia įsivaizduojamoje ar konkrečiai nurodytoje architektūrinėje aplinkoje sukomponuoti (sukurti) nesudėtingą architektūros objektą. Pagal pateiktą užduotį sukurta kompozicija turi būti pavaizduota ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame vaizde. Grafinė atlikimo technika – nespalvotas pieštukas, nenaudojant braižymo priemonių.
Užduotis atliekama viename A3 formato lape.
Užduočiai atlikti skiriamos 4 valandos.
Maksimalus įvertinimas – 70.
II dalis
Atmintinis akademinis piešinys
Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities architektūros studijų programą pasirengimą piešinyje pavaizduoti menamus objektus, aprašytus pateiktame tekste (užduotyje), t. y. sugebėjimą piešimo būdu teisingai pavaizduoti objektų formas, dydžius, proporcijas ir padėtį erdvėje, sukomponuoti juos tarpusavyje ir popieriaus lape, išryškinti jų medžiagines savybes naudojant šviesotamsą, toną, liniją ir štrichą.
Egzamino metu atmintiniam piešimui tekstine forma pateikiama užduotis, t. y. apibūdinami geometriniai tūriniai objektai (pvz., kubas, piramidė, rutulys ir t. t.), buityje naudojami daiktai ar baldai (pvz., ąsotis, kibiras, knyga, gaublys, kėdė, stalas ir t. t.). Jų išdėstymą erdvėje, vaizdavimo kryptį ir sukomponavimą lape stojantysis pateikia pats.
Piešinys atliekamas grafito pieštuku, nenaudojant braižymo priemonių.
Užduotis atliekama A3 formato vatmano lape.
Užduočiai atlikti skiriamos 3 valandos.
Maksimalus įvertinimas – 30.
