Irina Gheorghe: Dabarties pabaigos partitūros I VDA Titanikas

2026.06.18 – 2026.07.25

Parodos atidarymas birželio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.

VDA Parodų salės „Titanikas”, II aukštas, Maironio g. 3, Vilnius

Dabarties pabaigos partitūrose įvykis, kurį turėtume patirti čia ir dabar, sutrikdomas kažko, ko nėra. Gali būti, kad tam tikri situacijos aspektai yra nesuprantami, nes jie nematomi, slepiami arba staiga išnyko. Taip pat gali būti, kad tai, kas vyksta, yra visiškai aišku, tačiau erdvė ir laikas nėra atskleidžiami, todėl susidaro įspūdis, kad nežinome, kur esame. Bet kuriuo atveju siekiama sukurti atotrūkį tarp to, kaip suvokiame realų įvykį, ir to, kas nėra jo dalis. Erdvė atrodo pažįstama, tačiau pamažu tampa nepažįstama. Atrodo, kad veiksmas vyksta dabartyje, tačiau įsižiūrėjus atidžiau jis yra įkomponuotas į tolimos ateities, tolimos praeities arba dar nematerializuoto hipotetinio laiko tėkmę. Jūs, iki tam tikro taško, esate ta(s), kuo manėte esanti(ąs), kol suprantate, kad iš tiesų į jus kreipiamasi kaip į ką nors kitą. Objektai puikiai atpažįstami tol, kol vieną akimirką tampa nebeatpažįstami. Medinė lazda visiškai aiški savo reikšme (ar nereikšmingumu), tačiau postapokaliptiniame scenarijuje ji gali tapti vieninteliu po ranka esančiu ginklu.

Dabarties pabaigos partitūros – tai kūrinių serija, kurioje siekiama susieti tokias skirtingas laiko dimensijas, erdves ir buvimo būdus. Jų paskirtis – sujungti nesuderinamas laiko linijas ir užfiksuoti tai, ką teorinės fizikos atstovas Carlo Rovelli savo knygoje Laiko tvarka(2018) vadina „dabarties pabaiga“: žemiškąjį „dabar“, kuris platesniame kosminiame kontekste neturi jokios reikšmės. Iš pradžių sumanytos kaip pagalbinė priemonė performansams – meninei išraiškos formai, labiausiai susijusiai su buvimo ir dabarties sąvokomis, – šios partitūros iš tiesų yra vizualūs ir konceptualūs užrašai. Jie gali tapti atspirties tašku kitoms meninėms praktikoms, iš įprasto nedidelio puslapio formato išsiplėsdami į kitas medijas ir dydžius: trimatę instaliaciją, nejudantį ar judantį vaizdą, garsą.

Parodoje eksponuojami kūriniai gali būti laikomi šios įvairialypės partitūros sampratos dalimi. Instaliacija, kurią sudaro serija naujų 16 mm trumpametražių filmų ir specialiai „Titaniko“ erdvei, reaguojant į jos architektūrą, sukurta intervencija ant grindų, – tai erdvėje išdidinta notacija. Ant grindų prilipdytų juostų vizualinė kalba lydi lankytojus – judėjimas erdvėje virsta vaikščiojimo performansu. Erdvėje išsibarsčiusios trumpos tekstinės instrukcijos siūlo skirtingus scenarijus, apsilankymą galerijoje paversdamos akimirka iš neįvardyto mokslinės fantastikos pasakojimo. Filmų serija į projektą įneša naują elementą, papildydama ankstesnėse jo versijose vyravusį dėmesį piešiniui, instaliacijoms ir fotografijai, bei tyrinėja, kaip judantis vaizdas gali tapti partitūra. Užuot fiksavę kažką, kas įvyko tam tikrą akimirką, veiksmai filmuose gali būti suprantami kaip tolesnių veiksmų gairės. Nėra nurodyta, kokiame kontekste jie vyksta: ar jis realus, ar išgalvotas, šiuolaikinis ar istorinis, žemiškas ar nežemiškas, priklausantis tolimai praeičiai ar tolimai ateičiai. Viename iš filmų matomas didelės žalios popierinės struktūros laipsniškas augimas, po to – subliuškimas, yra ne tik performanso fragmento dokumentacija, bet ir savotiška diagrama, galinti atspindėti kitų reiškinių chronologiją arba tapti gairėmis kitokio pobūdžio performatyviems veiksmams ateityje. Kituose filmuose kai kurie grindų instaliacijos grafiniai elementai arba medžiagos tampa trimačiais ir, atrodo, reaguoja į nematomas partitūras: užpildo erdvę, juda tam tikra kryptimi, sukuria choreografiją, sugriauna choreografiją, dingsta. Vedę žmones-atlikėjus per realias erdves, proto objektai tampa fiziniais ir patys leidžiasi vadovaujami.

Paroda yra Irinos Gheorghe podoktorantūros projekto „Dabarties pabaigos partitūros: notacijų sistemos performatyviuosiuose bei vizualiuosiuose menuose ir jų santykis su skirtingais laikiškumais“ dalis. Projektas vykdomas Vilniaus dailės akademijoje 2024–2026 m. ir finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-128.

Podoktorantūros stažuotės vadovė: dr. Lina Michelkevičė