VDA Kūrybinio tarpdisciplininio Naujojo Europos Bauhauzo - NEB tyrimų centro tyrimų centro tyrėja, mados dizainerė, tekstilės menininkė Indrė Spitrytė-Mikuckė nenustoja plėsti medžiagų, skirtų aprangos dizainui, pasirinkimo paletės. Pastaruoju metu tyrėja ypač aktyviai dirba kurdama vis naujas medžiagiškumo formas iš bakterinės celiuliozės ir biologinių žaliavų.
Atsižvelgdama į milžinišką tekstilės ir mados pramonės atliekų kiekį, Indrė Spitrytė-Mikuckė ėmėsi eksperimentuoti atrasdama biologiškai skaidžias medžiagas – naujus tekstilinius paviršius, naujuosius „epidermius“. Vienas pagrindinių šios menininkės tyrimų laukų – natūralios odos alternatyvos bei išauginamų audinių perspektyvos, jų praktinis pritaikomumas.
Žvelgdama per inovatyvios tekstilės paieškų prizmę, autorė vertina atradimų tvarumo ir naujojo medžiagiškumo aspektus, kurie tiesiogiai siejasi su globalios taršos, gamtos išteklių ir besaikio vandens vartojimo problemomis.
Indrės Spitrytės-Mikuckės tyrimais susidomėję draugiško aplinkai dizaino ir gamybos šalininkai. Ji nuolat kviečiama pristatyti savo kūrybą visuomenei, mokyti atveriant naujas galimybes ir ekologinę sąmonę puoselėjančią kūrybą. Dizainerė atskleidžia technologijas, kurios gali būti taikomos biomedžiagų gamybai namuose. Pavyzdžiui, domintis skirtingais organinės „odos“ išgavimo receptais bei analogais, savo eksperimentams tyrėja pasirinko arbatos grybo auginimo technologijas. Šį grybą galima išsiauginti buitinėmis sąlygomis, naudojant obuolių sidro actą, cukrų ir juodąją arba žaliąją arbatą be priemaišų. Išgauta medžiaga gali būti apdorojama panašiai kaip tradicinė tekstilė, o jos panaudojimas galimas ne tik drabužių gamybai, bet ir kitose srityse.
Šių netradicinių tvaraus dizaino eksperimentų autorė kviečia vis dažniau atsigręžti į natūralią aplinką, nes daug atsakymų slypi pačioje gamtoje. Kurdami ekologiškus produktus iš natūralių medžiagų dizaineriai susiduria su nuolatine problema ieškodami ir tvarių rišiklių bei dažiklių. Indrė Spitrytė-Mikuckė išbandė grybo dažymo būdus natūraliais augalais: ramunėlėmis, mėtomis, ciberžolėmis, erškėtrožėmis, spanguolėmis, juodaisiais bei raudonaisiais serbentais, mėlynėmis, vyšniomis, burokėliais, mėlynuoju kopūstu, morkomis, paprikomis ir kt. Eksperimentuojant pastebėta augalo rūšies įtaka ne tik spalvai ir kvapui, bet ir tekstūros ypatumui bei jo permatomumui.
Siekdama atrasti ir įrodyti išauginamų naujųjų „epidermių“ praktinį potencialą, sukurtas eksperimentines medžiagas menininkė išbandė siūdama, pindama, megzdama, nerdama, ausdama ir net veldama. Taikydama šias technologijas autorė kuria tvarios mados kolekciją, kuri bus demonstruojama tarptautinėse parodose, o būdai susikurti tokias medžiagas patiems – kūrybinėse dirbtuvėse.
Plačiau su Indrės Spitrytės-Mikuckės kūryba ir atradimais galima susipažinti autorės portfolio: newmateriality.myportfolio.com
