Vilniaus dailės akademijos Kūrybinio tarpdisciplininio Naujojo Europos Bauhauzo - NEB tyrimų centro tyrėjas profesorius dr. Kęstutis Zaleckis Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) užsakymu atliko visų Lietuvos miestų tyrimą, pagal kurio rezultatus planuojama sukurti specialų GIS įrankį, kuris leis savivaldybėms savarankiškai įvertinti planuojamus pokyčius – ar jie stiprina miesto struktūrą, ar atvirkščiai – ją skaldo. Šis įrankis gali tapti svarbiu pagalbininku visiems, kurie rūpinasi miestų plėtra – nuo architektų ir planuotojų iki bendruomenių, kurios nori suprasti, kas vyksta jų aplinkoje.
Miesto tvarumas - tai nuolatinis, dinamiškas siekis, o ne stabili būsena. Griežtai apibrėžti tvarumo standartus ar sukurti universalų etaloną sudėtinga – kiekviena teritorija, miestas ar kaimynystė yra kažkuo unikali, todėl svarbus tampa ne absoliutus vertinimas, bet galimybė kuo tiksliau palyginti skirtingas situacijas: esamą būklę su prognozuojama, vieną miestą su kitu, vieną kaimynystę su kita ir kt.
Tiriant tvarią urbanistinę formą galima nagrinėti daug aspektų, tačiau atlikto tyrimo pagrindu pasirinktas multifunkciškumas, kaip viena svarbiausių tvarios miesto formos savybių, sietina su darnaus judumo idėjomis ir tokiomis koncepcijomis kaip „15 minučių miestas“, „į tranzitą orientuotas vystymas“ (TOD), patrauklumas judėjimui pėsčiomis ir pan.
Pagrindinis klausimas – kaip pamatuoti multifunkciškumą? Remiantis biomimikrijos idėjomis, atliktame tyrime miestas nagrinėjamas kaip organizmas sudarytas iš „ląstelių” - teritorijų, kuriame visos erdvės pasiekiamos per 15 minučių pėsčiomis. Kiekvienas gatvės segmentas matomas kaip urbanistinės „ląstelės“ branduolys. Gyventojų tankumas, komercinių, visuomeninių ir potencialiai gatvės kultūrą palaikančių pastatų plotas bei želdynų ir vandens telkinių plotas - tai „ląstelės branduolio” svoriai. „Ląstelės” dydis priklauso nuo gatvių tinklo struktūros – kuo tolygiau į skirtingas puses pasklidęs gatvių tinklas, tuo didesnė „ląstelė” ir geresnis jos „branduolio” pasiekiamumas. „Ląstelių” persidengimas naudojamas kaip multifunkciškumo rodiklis ir matematiškai vertinamas koreliacijos tarp skirtingų segmentų pasiekiamumo reikšmių pagrindu.
Tyrimo rezultatai pristato, jog organiškose urbanistinėse struktūrose multifunkcinės „ląstelės” natūraliai traukia viena kitą, formuodamos didesnes ir tvaresnes kvartalų grupes. Tuo tarpu pavienės „ląstelės”, išsiskiriančios iš gretimo konteksto, gali signalizuoti urbanistines anomalijas, pvz., prekybos centrus miesto pakraščiuose ar specializuotas pramonines teritorijas, kurios yra sunkiai pasiekiamos pėsčiomis. Siekiant kuo tiksliau įvertinti teritorijų pasiekiamumą, buvo taikomi simuliaciniai matematiniais grafais paremti modeliai, analizuojantys tikėtiną žmonių judėjimą gatvių tinkle.
Visų Lietuvos miestų tyrimo rezultatai, suskirstyti pagal grupes (didmiesčiai, rekreacinės funkcijos, vidutinio dydžio, maži ir mažiausi (nykštukiniai) miestai) pateikti grafikuose, kurie rodo ryšius tarp skirtingų funkcijų (visuomeninių; komercinių; gyventojų tankio; užstatymo, palaikančio gatvės kultūrą; vandens telkinių; želdynų) pasiskirstymo bei jų pasiekiamumo persidengimo. Šie grafikai leidžia:
- palyginti miestus įvairiais aspektais tarpusavyje ir su Lietuvos atitinkamų reikšmių vidurkiais;
- nustatyti problemines vietas (pavyzdžiui, gatvės kultūrą palaikantys pastatai ar rekreacijai svarbūs želdynai ir vandenys yra prastai pasiekiami pėsčiomis) arba stiprybes (pavyzdžiui, turimas nedidelis želdynų plotas gerai pasiekiamas pėstiesiems);
- išryškinti tvaresnius ir mažiau tvarius multifunkciškumo požiūriu urbanistinius darinius.
Tyrime naudoti tiek atviri duomenys, tiek SSVA pateikta papildoma informacija. Darbus planuojama tęsti, tikslinant duomenis apie pastatų funkcijas, klasifikuojant želdynus ir vandens telkinius pagal patrauklumą žmonėms. Taip pat, jei pavyks surinkti reikiamus duomenis, atsižvelgiant į gatvių greičio režimą, kuris turi įtakos pėsčiųjų srautams, planuojama sukurti ir interaktyvius žemėlapius. Būtų įdomu palyginti Lietuvos ir kitų šalių, pasižyminčių tiek skirtinga (pavyzdžiui, Graikija), tiek panašia (pavyzdžiui, Latvija ar Lenkija) miestų raidos istorija bei specifika, modeliavimo rezultatus.
Tyrimo išskirtinumas taikomų modelių požiūriu:
- Tai tik antrasis autoriams žinomas tyrimas pasaulyje, kuriame simuliaciniai modeliai taikomi visos šalies mastu. Pirmasis atliktas Jungtinėje Karalystėje – tai „Space Syntax Open Mapping” (https://spacesyntax-openmapping.netlify.app/#6/55.603/-3.252) projektas.
- Tyrime pasiūlytas naujas artumo (closeness) skaičiavimo būdas geriausiai pasiekiamoms teritorijoms nustatyti yra mažiau jautrus netolygiam gatvių tinklo tankėjimui nei tradiciniai grafais paremti ar erdvės sintaksės naudojami skaičiavimai. Kaip rodo analizė, tokių vietų Lietuvoje gana daug (pavyzdžiui, sodų bendrijų teritorijos su tankiu gatvių tinklu, bet prastu pasiekiamumu), tai riboja tradicinių erdvės sintaksės rodiklių naudojimą tyrime.
- Nors tyrimas orientuojasi tik į „bottom-up” arba saviorganizacinius urbanistinius procesus bei nenagrinėja stambesnio mastelio struktūrų, modeliavimo rezultatai jau dabar demonstruoja neįtikėtinai stiprias koreliacijas su įvairiais realaus miesto gyvenimo procesais: traukos taškų išsidėstymu, gyventojų tankumu ir kt. Tai patvirtina modelio veiksmingumą.
Remiantis kartu su SSVA komanda (Milda Sutkaitytė, Mindaugas Pakalnis, Danielius Jurčiukonis, Rūta Marija Slavinskaitė, Kamilė Kisieliūtė) atliktu tyrimu bei talkinant VDA NEB tyrėjams Indrei Gražulevičiūtei-Vileniškei ir Gediminui Viliūnui, birželio mėnesį bus skaitomas pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, pateiktas ir šiuo metu recenzuojamas mokslinis straipsnis.
Informacija apie tyrimą pateikiama SSVA interneto puslapyje:
https://www.ssva.lt/cms/naujienos/kaip-pamatuoti-miestu-tvaruma
Visos Lietuvos gatvių tinklo pasiekiamumas (karštesnė spalva – geriau pasiekiama pėsčiomis vieta 1 km spinduliu)
Grafikas, rodantis gyventojų tankumo koreliacijas su komercinių objektų pasiekiamumu Lietuvos didmiesčiuose.
