Kovo 17-28 dienomis VDA Grafikos katedros profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė vedė vizualinės raiškos ir grafikos kūrybines dirbtuves Johanesburgo universiteto (UJ) menų fakulteto ir Artist Proof Studio (APS) III kurso studentams Pietų Afrikos Respublikoje.
Vizito metu Marija pasidalino savo menine patirtimi, pristatė Vilniaus dailės akademiją dėstytojams ir studentams, susitiko su menininkais, meno kolekcionieriais, lankė parodas, muziejus.
„Itin intensyvi kūrybinių dirbtuvių programa buvo sudaryta taip, kad kiekvienas studentas susitiktų su savyje glūdinčiu vaizdiniu, apie kurį gal ir yra pamąstęs, bet iki šiol neturėjo progos jo išreikšti, trūko paskatinimo, įkvėpimo, o gal nebuvo tam tinkamo konteksto ar tiesiog neturėjo laiko, nes yra studijų programų užduotys. Kūrybinės dirbtuvės vyko APS – į įvairiapusę bendruomenę orientuotos organizacijos, kurioje studijuoja atrinkti talentingi studentai daugiausia iš Pietų Afrikos, erdvėse. Mano dėstymo vizito metu UJ studentai pirmą kartą lankėsi šioje studijoje, bet svarbiausia – tiek vieni, tiek kiti studentai per šias dvi savaites tapo draugais. Verta paminėti, kad UJ studentai moka už studijas, o APS studentai, iš kurių daugeliui net kasdienei duonai trūksta lėšų, yra remiami organizacijos. Vienas iš pvz.: APS yra dvi grafikos laboratorijos – vienoje profesionalūs grafikos technologai spausdina pripažintų pasaulyje menininkų darbų tiražus, o kitoje – dirba studentai. Tai du atskiri pasauliai, bet kai kuriamas Viljamo Kentridžo grafikos darbų tiražas, o tai vyksta labai dažnai, keletą pasirašytų atspaudų jis palieka APS, kuriuos pardavus, visos lėšos skiriamos organizacijos, studentų rėmimui.
Laikas Johanesburge buvo sodrus emocijų, labai atvirai ir paprastai kalbant – kiekviena diena tam tikras išgyvenimas. Mieste labai(!) nesaugu, didžiulė bedarbystė, visuomenės susiskaldymas, nelygybė... Daugybė žmonių gyvena gatvėse, lūšnose, o absoliučiai visi namai rakinami keliomis spynomis, aptverti kelių metrų betoninėmis tvoromis, kurių viršumi nuolat teka aukštos įtampos elektros srovė, o po kovido dar ir koncertinos sumontuotos… Judėti mieste gali tik Uber pagalba ir nuolat bandai laimėti loterijoje – šiandien bus vanduo ar elektra. Daugybę kartų matydama gulintį žmogų gatvėje pagavau save klausiant – ar jis gyvas? O tuo pačiu – absoliučiai kiekvieną vakarą buvau pakviesta vakarienės į skirtingus namus, kuriuose akimirksniu jaučiausi šeimos dalimi. Dar niekada nesu sutikusi tiek nepažįstamų žmonių, kurie apgaubė tokia šiluma ir rūpesčiu. Šis miestas talpina savyje visus įmanomus kontrastus, kas vienu atveju yra didžiulė vertybė, o kitu – neįveikiami iššūkiai. Po šios patirties žmogus taip ryškiai suvoki, kiek daug dalykų priimi kaip savaime suprantamus, net nesusimąstai, koks esi laimingas galėdamas pėstute prasieiti nesidairydamas į šonus, neslėpdamas savo telefono vidinėse kišenėse, galėdamas žiūrėti nepažįstamam į akis.
Visada žinojau, kad VDA yra stebuklų vieta visomis prasmėmis, studentų darbai yra aukščiausio lygio, bet kasdienos darbuose ir rūpesčiuose kartais šis žinojimas tampa nebe toks skaidrus. Po šio vizito Akademija, čia dirbantys ir studijuojantys žmonės man vėl spindi visomis spalvomis. Galiu tik palinkėti – vertinkime tai, nes kitoje pasaulio pusėje daugelis tik akies krašteliu apie tai pasvajoti gali.“- dalinasi prof. Marija Marcelionytė-Paliukė.
Šis dėstymo vizitas buvo finansuotas pagal Erasmus+ mainų programą.
