Paroda-reiškinys-kūrinys „Veikiantys“
Man įdomu, kas vyksta šią akimirką, kitaip sakant – veiksmas, kasdiena, o ne rezultatas, ne ataskaita. Todėl toks ir parodos pavadinimas-koncepcija, nors paroda, kaip paprastai įprasta suvokti parodą, nenoriu ir nesiūlau šio veiksmo įvardyti. Tai greičiau paieškų (pavyzdžiui, Google) langas ir šios sistemos „išmesti“ rezultatai. Paprastai žmogus apytiksliai numano, ko ieško, bet negali žinoti, ką pasiūlys sistema, negali numatyti į ekraną „išmetamų“ variantų įvairovės, šaltinių gausos ir pan.
Paklausiau savęs, kaip žmogaus, kūrėjos, dėstytojos, žiūrovės, mokinės, mamos ir t.t., ar galiu pabūti savotišku sisteminiu paieškos filtru, uždėti varneles langeliuose ties tam tikrais kriterijais, kurie formuoja ekrane pasirodančius variantus.
Pasirinkau veiksmažodį VEIKIA. Šiek tiek redagavau šį terminą iki: Veikia kultūroje; Veikia dabar; Veikia patys; Veikia dalydamiesi.
Kodėl? Nes veikiantis lygu gyvas. Jis modifikuoja erdvę aplink save, įtakoja ne tribūnos lozungų pavidalu, bet savo darbine kasdiena, ją keičia, palieka žymę, dalijasi idėjomis, atiduoda energiją kitiems ir tokiu būdu veikimo laukas išsiplečia iki begalybės. Viskas tampa procesu, veikimo platforma.
Parodoje veikia vienuolika žmonių, kuriuos kažkada subūrė Jūratės Stauskaitės dailės mokykla. Buvome čia pačiu jautriausiau tapimo savimi laiku. Visi dabar gyvename kurdami, plačiai, įvairiose srityse, o kai kurių iš mūsų veikla jau įgauna ir tradicijos bruožus. Kai paklausiau savęs, kaip tokias veikimo erdves paversti eksponatais, žybtelėjo parodos ištraukų pavidalu vaizdinys. Taigi nieko specialiai ir primygtinai nekonstruojam – mes ką tik nusirengėm, dar viskas šilta, beveik juntamas kiekvieno kvapas. Iš esmės čia yra akimirkos iš mūsų veikimo laukų, kur jaučiame, kad darom tai, kas lemta, kur viskas tavo, viskas teisinga, pagal tavus suvokimus ir jutimus. Kasdiene kalba kalbant, mes tuo gyvename, iš esmės esame patys save įsidarbinę ir mokame sau patys, jei kyla toks klausimas. Ir man atrodo, kad visi vienuolika dabar esame mokytojai, kurie, žinoma, turi dabartinius savo mokytojus. Vienų darbo sutartyse tai įrašyta, kitų – ne taip tiesiogiai įvardytos pareigos, bet iš esmės – užsiimame būtent tuo. Atėjo laikas, kai ėmė ir pasikeitė vaidmenys. Tuomet, prieš 25-ius metus, mes buvome tie, į kuriuos mokykla pylė pažinimą, ir nuoroda, kad mokaisi J. Stauskaitės mokykloje, buvo mūsų kokybės ženklas. Dabar mes savo veikimais esame kokybės ženklai šiai mokyklai, esame lyg gyvos vizitinės kortelės. Su tokiomis mintimis ir kviečiu užeiti į galeriją – į erdvę, kur istoriškai susiklostę, kad atsiskaitoma už tai, ką nutapei, nulipdei, nupiešei ir t. t. Mes šia paroda atsiskaitinėjame be atsiskaitymo, be streso, negalvodami apie ekspozicijos vieningumą, tiesog rodom kasdienos detales, kurios, esu tikra, žiūrovui suskambės kaip kruopščiai atrinkti ir surežisuoti parodos sprendimai. Kodėl? Nes visi mes veikiame ne griaudami, o kurdami, vadinasi, visi, be išimties, išgyvename, konstruojame, lipdome, transliuojame, auginame, spaudžiame, rašome, dėstome, fotografuojame ir audžiame tą patį kūrinį.
Kuratorė Marija Marcelionytė-Paliukė
Parodos-reiškinio-kūrinio autoriai:
Laurynas Šeškus – TV prodiuseris, „TV Play“ vadovas
Rokas Dovydėnas – Skautas vytis, paskautininkas, keramikas
Ignas Dzedulionis – Dailės mokytojas
Elena Aleksejeva – projekto Trakuose „Archajinių amatų stovykla“ viena iš organizatorių ir vadovių, keramikė
Ūla Tornau – projektų erdvės „Malonioji 6“ viena iš iniciatorių ir steigėjų, menotyrininikė
Rasa Balaišė – „RASA deSIGN“ prekinio ženklo kūrėja, dizainerė
Malvina Jelinskaitė-Vilimienė – Dailės mokytoja, fotografė
Marija Marcelionytė-Paliukė – VDA Grafikos katedros vedėja, doc., menininkė
Indraja Kubilytė – Bažnytinio paveldo muziejaus tekstilės restauratorė
Juozas Brundza – „LTD Studio“ dizaineris, VDA Dizaino katedros vedėjas, doc.
Inga Riaubaitė – parodos „Gamta ir menas“ Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose projekto kuratorė
