Praėjusią savaitę Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto grafinio dizaino studentams teko proga susipažinti su Londone reziduojančia grafikos dizainere Sarah Boris. Ji praėjusiais metais lankėsi VDA „6pt: knygos dizaino konferencijoje“, o šiemet grįžo ir vedė intensyvias kūrybines dirbtuves, skirtas laikrodžio koncepcijos ir formato nagrinėjimui.
Apie dirbtuves
Kūrybinės dirbtuvės kvietė studentus įsivaizduoti ir suprojektuoti naują laikrodį Vilniaus miestui. Dalyviai tyrinėjo, kaip laiką vizualizavo tokie dizaineriai kaip Bruno Munari, Félix González-Torres ir Massimo Vignelli. Procesas prasidėjo nuo ekskursijos po Vilniaus dailės akademiją, kurios metu buvo fiksuojami esami laikrodžiai aplinkui. Vėliau studentai suprojektavo visą laikrodžio skaičių (1–12) ir rodyklių sistemą, dirbdami pirmiausia rankomis, o vėliau skaitmeniniu būdu. Visos koncepcijos susijungė į vieną kolekciją pavadinimu „Vilniaus formos“, pabrėžiant kiekvieno dizaino skirtumus ir unikalumą. Studentai sukūrė savo laikrodžių koncepciją, pagamino prototipus ir prisidėjo prie bendros parodos įrengimo Vilniaus dailės akademijos valgykloje.
Procesas, komunikacija ir kūrybos galia
Po daugiau nei dešimties metų darbo pasaulinio garso meno ir leidybos institucijose, tokiose kaip „Phaidon“, ICA, „Barbican“, 2015 m. Sarah Boris įkūrė savo studiją, kurioje daugiausia dėmesio skiria viešųjų meno kūrinių užsakymams ir naujų meno kūrinių kūrimui – šilkografijos leidiniams, skulptūroms, tapybai, spausdintiems leidiniams, knygoms ir kt. Be to, ji kuria vizualinį identitetą, redakcinį dizainą ir parodų grafiką. Paskaitoje Sarah dalinosi per šį laiką susiformavusiu pragmatišku požiūriu į dizainą.
Dizainerė akcentavo, kad svarbu dokumentuoti savo darbą, tai turėtų būti ne tik profesinis įprotis archyvuoti, bet ir būdas suprasti bei įvertinti savo darbo procesą. Ji ragino studentus fotografuoti kiekvieną savo darbo etapą: „Klientai labiau vertins jūsų darbą, kai pamatys, kaip jis buvo sukurtas“, – pažymėjo ji.
Kitas būtinas grafinio dizainerio darbo rutinos įprotis – suprasti, kada reikia sustoti ir kada tolesnis spaudimas nebeprisideda prie idėjos tobulinimo. Sarah pabrėžė, kad svarbu nustatyti ribas su klientais, ypač dėl laiko ir lūkesčių. Aiški komunikacija, įskaitant pamirštą būdą tiesiog skambinti, o ne siųsti el. laišką, kai įstringama projekte, gali padėti išvengti nesusipratimų ir sutaupyti energiją. Ir, kaip ji su šypsena priminė studentams ir savo klientams, „skubios pagalbos paslaugos kainuoja papildomai, bet dažnai išaiškėja, kad didelių skubių atvejų net nėra“.
Svarbi paskaitos žinutė – grįžimas prie rankų darbo. Sarah manymu, fizinis darbas, eskizavimas, pjovimas, eksperimentavimas su medžiagomis dažnai duoda išskirtinius ir netikėtus rezultatus, negu visų procesų atlikimas prie kompiuterio ekrano. Ši filosofija buvo pagrindas kūrybinių dirbtuvių užduočiai: sukurti laikrodį, pilnai pagamintą iš rankų darbo formų pasitelkiant analoginius procesus.
Paskaita buvo tiek praktinis vadovas, tiek įkvepiantis priminimas, kodėl dizainas yra svarbus. Sarah Boris įžvalgos grindžiamos patirtimi, aiškumu ir gilia pagarba amatams. Ji skatina studentus sulėtinti tempą, stebėti savo procesą ir pasitikėti rankų darbo verte. Jos žodžiai nustatė būsimų dirbtuvių intenciją, kvietė dalyvius pažiūrėti į savo laikrodžių dizainą su smalsumu ir atnaujintu požiūriu į kūrybinio darbo įvairialypiškumą.
Projektas finansuotas Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros nuosavomis lėšomis.
