Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2) iki liepos 20 d. eksponuojama jaunos kūrėjos, VDA Telšių fakulteto absolventės Ievos Laskevičiūtės paroda „Mazgoti“, kuri atskleidžia paieškas apie pasikartojimą: kada pasikartojimas tampa nepakartojamu, autentišku? Ar egzistuoja pasikartojimuose išskirtinumas? Į šiuos ir kitus platesnius klausimus apie kūrybą atsako parodos autorė Ieva Laskevičiūtė*.
– Pirmosios studijos buvo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete, kuriose įgijote Metalo meno ir juvelyrikos specialybę. Koks jausmas apėmė grįžus į Telšius, po keleto metų, pristatyti savo naujausių kūrinių?
– Telšiai yra įtraukti į mano asmeninį psichogeografinį žemėlapį, todėl bet koks apsilankymas juose visada atneša daug emocijų, prisiminimų ir apmąstymų. O šis sugrįžimas su paroda „Mazgoti“ (darbo vadovai: doc. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, doc. Danutė Jonkaitytė, lekt. dr. Jurij Dobriakov) yra asmeniškai ypatingas, net atrodo, jog jis jau buvo įrašytas į planus gerokai anksčiau nei paties darbo gimimas. Telšius, mane, parodą ir Vilnių mazgeliu jungia tai, kad pristatau magistro bagiamojo darbo parodą, kurios viena iš vadovių buvo doc. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. Jos tėvai – Zita ir Romualdas Inčirauskai – mane mokė VDA Telšių fakultete. Tokia aplinkų sutapimo dalelė tarsi patvirtina, kad taip viskas ir turėjo nutikti.
– Vėliau tęsėte studijas VDA Vilniaus fakultete, įgijote magistro laipsnį, apėmusį tekstilės meno ir dizaino sritį. Kaip įvardintumėte juvelyrikos ir tekstilės jungtį ar persipynimą savo kūryboje?
– Tiek fiziškai, tiek simboliškai pasirinktas darbe naudoti mazgo motyvas ir simbolis sujungia juvelyrikos bei tekstilės laukus. Sąjunga įvyksta tarp dviejų stipriai mane veikiančių aplinkos dalyvių: baigto metalo meno ir juvelyrikos bakalauro ir tyrimo metu vykstančių tekstilės meno ir dizaino magistro studijų laukų. Materialiai ir filosofiškai susilieja tai, kas tarsi turėtų būti kieta ir minkšta. Dokumentuojantis mazgas, mezgamas su žalvarine viela tarsi panaikina ribą tarp šių dviejų laukų, kelia klausimus, kada surišimas minkštas, kada kietas, ar mazgas apskritai gali būti minkštas, kas jis yra ir kokia yra jo funkcija šiuo atveju. Mazginiais taip pat permąstomas laikas ir jo vertė. Atlikusi darbą, dabar jau suprantu, kodėl iš pradžių atrodęs nesąmoningai pasirinktas būtent toks kartotinas veiksmas ir toks motyvas išties yra visiškai sąmoningas ir natūralus. Per mazgo pavyzdį radau būdų rinkti informaciją, kalbėti ir ieškoti atsakymų apie išskirtinumus, atlikti svarbius asmeninius sielos apsivalymo ir gijimo, apšvietos ritualus, galiausiai talpinti naujas žinias ir kurti asmeninį artefaktą, kuris neignoruotų ir neskriaustų abiejų man asmeniškai svarbių disciplinų.
– VDA Telšių galerijoje surengėte pirmąją personalinę parodą pavadinimu „Mazgoti“. Parodoje pristatomais kūriniais siekiate diskutuoti apie pasikartojimą, skirtumus, originalumą, autentiką, kūrybą ir kasdienybę. Kaip atskleistumėte priartėjimą prie šių žodžių? Kaip žodis pasikartojimas tapo pagrindiniu lydinčiuoju kūryboje?
– Tyrinėjau šią temą labai tamsiu savo gyvenimo laikotarpiu. Dabar kalbu apie tai iš sveikstančio žmogaus perspektyvos, kuris nori galutinai apsimazgoti ir kuriam kiekvienas šis mazgelis yra be galo brangus. Iš tiesų, pagalba sau, įgavo magistro darbo formą. Visiškai nežinojau kaip pabėgti nuo stagnacijos kūryboje, priklausomybių ir kaip galiausiai išlipti iš depresijos ir nuolatinės nakties, susiplakusios su dienomis, kuriose viskas sukasi tarsi užburtame rate, kartojasi ir kartojasi, kol nebejauti jokio skirtumo. Gyvenimo klausimai tapo ir kūrybos klausimais. Jei jau pasikartojimas nepalieka manęs, tada noriu žinoti, kaip jis gali kurti išskirtinumus, kada jis tampa nepakartojamu ir autentišku. Toks ir tapo viso tyrimo klausimas. Kad išlikčiau sveiko proto, pastarųjų dviejų studijų metų laiku, ieškojau metodų savo būseną pakreipti teigiamam.
– Daugiasluoksnėje instaliacijoje galima išvysti tekstilinių, skulptūrinių objektų, video filmą, kurie pažymi dviejų metų kūrybos periodą studijuojant magistrą. Koks buvo kūrimo procesas? Kaip atsirado mintis fiksuoti mazgojimą video formatu?
– Tyrimas prasidėjo nuo pirmojo mazgo užrišimo, o nuoseklus kiekvienos dienos mazgojimas sukaupė turtingą savo kiekiu, pavidalais ir turiniais mazgų kolekciją, kuri suarchyvavo lygiai tiek pat skirtingų dienų, istorijų, minčių ir reikšmių. Kadangi paprasčiausias mazgas ir jo rišimo veiksmas padėjo rankomis fiziškai ir reikšmiškai permąstyti bei talpinti kartotės ir joje gimstančių skirtumų slėpinius, pasirinkau tyrimo per meninį procesą taktiką (tyrimas per meną / angl. – research through art – RTA).
Meninė praktika susidėjo iš kelių pagrindinių dalių: kiekvienos dienos dienoraštis įgavo mazgų pavidalą, kurio procesas ir aplinkos informacija buvo fiksuojamas kameros pagalba bei išvesta rašytine sistema. Tas pats veiksmas ir dienoraščio mazgų rinkinys buvo žymimas 3 skirtingais būdais. Stebėdama bei tirdama šiuos duomenis, papildomai nagrinėjau Friedrich Nietzsche „Amžinojo sugrįžimo“, Gilles Deleuze‘o „Skirtumo ir pasikartojimo“ teorijas bei patafizikos pseudomokslą. Juos interpretuodama, generavau savo aplinkos dalyvių teoriją, kuri padėjo pastebėti, išskirti ir maketuoti išskirtinumus mazguose ir mano aplinkoje. Galiausiai šių 3 skirtingais būdais archyvuojamų mazgų dienoraščio duomenys vienu ar kitu būdu tapo meno kūriniais arba inspiravo vėlesnių instaliacijos darbų gimimą.
Galiausiai, šie „Dienoraščio mazgai“ tapo užkoduotomis atmenomis, panašiomis į kipu, rožinį ar matematinę mazgo teoremą, pilnomis originalios (asmeninės) informacijos, duomenų, suteikiančių darbui taip stipriai geidžiamos vertės ir autentikos. Video filmas atveria konkrečius darbo aplinkos dalyvius, fiksuoja ritualą ir procesus. Asmeniškai šventas objektas „Arte_faktas“ tęsia mazgų dienoraščio metodą žalvarinėje sumazgytoje vieloje. Jame koduojami skirtumų mazgai, kuriais apsivaloma ir įprasminama kasdienybė. „Mazgalazdės“ – maži iš žalvarinių mazgų evoliucionavę vabaliukai švenčia ir nurodo tiesioginę aplinkos pokyčio galią.
– Kokių pasikartojimo apraiškų įžvelgiate platesniame meno ar gyvenimo kontekste? Į kokias kryptis plėtėsi Jūsų tyrimas?
– Pasikartojimas kuria ir supa viską, kas yra aplink: tiek mene, tiek kasdienybėje. Tai rutina, darbas ir gyvenimas. Permąstant filosofo Carl Gustav Jung mintis, kūrėjas dažnai pats net nesupranta, kad nebeįmanoma būti visiškai originaliu, nes kūryboje susijungia menininko pasaulėžiūros, pasaulėjautos ir kolektyvinės pasąmonės simboliai. Galbūt todėl, kaip meno ir įstatymo filosofijos profesorė Julie C. Van Camp pastebi, šiuolaikinės, kontinentalios filosofijos daromą postmodernizmo įtaką perėmę menininkai yra linkę teigti, kad iš viso nėra tokio dalyko kaip originalumas. Mano nuomone, be pasikartojimo žmogus negali nei gyventi, nei kurti, tad skirtumo sudarymo sąlyga yra svarbi. Tiek aplinkoje, tiek autonomiškai nuo jos, nuolat pasikartojantys žmogaus veiksmai tampa sąmonės, proto ir fizinio kūno veikimo įrankiais. Iš pasikartojimo atsirandantis pastebėtas ar surežisuotas skirtumas yra įgalinamas minties (proto) ir pristatomas kaip originalumas, lemiantis pokyčio faktoriaus produkavimui.
– Kaip lankytojai gali patirti parodą, įsijausti į kūrinių būvius?
– Nors projektas ir labai asmeniškas, aš savo parodoje siūlau planą, padedantį išsivaduoti iš neigiamos kartotės. Tad tikiuosi, jog lankytojai galės juo kryptingai pasinaudoti, sprendžiant savo paties pasikartojimus.
– Kokie ateities kūrybiniai planai? Galbūt mazgai įgaus kitus pavidalus ar medžiagiškumą? Ar visgi su šia paroda lyg ir uždarote įvykusį savo kūrybos periodą?
– Kol kas nėra konkrečių planų, mazgot** norisi tuomet, kai iš tiesų to reikia pačiam.
** Mazgojimas – mazgo veiksmas: jo rišimas ir tam tikrų dalių (su)jungimo įvykis, galimas tiek fizine, tiek ir simboline prasme. Veiksmo prasmė taip pat turi nuosaką į švarinimą, (apsi)valymą (kildinamo nuo veiksmažodžio mazgoti).
Dėkoju už pokalbį!
Kalbino VDA Telšių galerijos galerininkė Emilija Globytė
Ieva Laskevičiūtė (g. 1997 ) – šiuolaikinės meninės juvelyrikos atstovė, kurios specializacija – darbas su metalu ir tekstile. 2020 m. baigė VDA Metalo meno ir juvelyrikos bakalauro studijas, 2023 m. VDA Vilniaus fakultete apsigynė tekstilės meno magistro laipsnį. Bakalauro studijų metu buvo kviestinė studentė Birminghamo miesto universitete, magistro studijų laikotarpiu – Estijos dailės akademijoje.
2020 m. meninės juvelyrikos darbai iš kiaušinių lukštų buvo nominuoti tarptautinėje juvelyrikos parodoje ir konkurse „Amber Trip“ už alternatyvių medžiagų panaudojimą. Tais pačiais metais juvelyrikos papuošalų kolekcija „Perkrauti akmenys“ buvo pažymėta ir nominuota prizinėmis vietomis „Jaunojo Dizainerio Prizo“ bei „Gero dizaino“ konkursuose, gautas diplomas iš LR Valstybinio patentų biuro. Menininkei taip pat buvo suteikta Lietuvos kultūros tarybos individuali stipendija tęsti „Perkrautų akmenų“ technologijos ir kolekcijos vystymą bei pristatymą. 2022 m. ir 2023 m. tyrėja dalyvavo VDA Antreprenerystės programos „InoAkademija“ projekte, kuriame kūrė ir vystė MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) produktą bei jo komercinimo strategiją, o nuo 2024 m. dirba tyrėja VDA Kūrybinio tarpdisciplininio Naujojo Europos Bauhauzo – NEB tyrimų centre. Į svarbiausių parodų sąraše yra dalyvavimas „Tactile Baltics, Baltic Design Exhibition“ Londono dizaino festivalyje, „SIERAAD“ internacionalinėje juvelyrikos mugėje Nyderlanduose, „DUTCH DESIGN WEEK“ Eindhovene, „BODY AND IDENTITY“ parodoje Narvoje, Estijoje bei „Exchange? [Meet = One Meets Another + Another Meets Initial Other]“ parodoje Perte, Australijoje.
