Reliatyvusis laikas: dar dešimt ir būtų šimtas – visai nedaug, juk tai tik dvi akademinės valandos, sudarančios valandą ir 30 minučių arba tiesiog 90 minučių. Daugindami iš daugybės valandų dienoje, dienų mėnesiuose, mėnesių metuose gautume praeitį, išgyventą Telšių amatų mokykloje. Žymės, įspaustos bene kiekvieno mūsų, čia pasakoja apie minutes skaičiavusius ir įsiamžinusius savo sukurtuose darbuose ar likusius tiesiog įsimintinais veidais fotografijose bei atsiminimuose.
Telšiams, švenčiantiems solidų miesto gimtadienį, įteikiama pati gražiausia dovana – kultūros ir švietimo perlas parodoje „90 eksponatų“.
Prabėgę 90 amatų/menų mokyklos veiklos metų buvo kupini pasiekimų, apdovanojimų, įvertinimų, įgyvendintų aukšto lygio projektų, dešimtmečius rengtų medalininkų stovyklų, gausiai išugdytų žymių menininkų, tapusių Telšių ambasadoriais svetur. Visa tai parodoje tikrai neatsispindės vien 90-yje skirtingų eksponatų, kurie taip pat nepažymės Telšių amatų mokyklos gyvavimo lūžių, įvykusių pokyčių, tačiau vizualia kultūra primins apie kūrybinį laiką, susidedantį iš kasdienio meninio pulsavimo, kuris nebeskaičiuojamas akademinėmis valandomis, minutėmis, giliai įstrigusiomis atminties audinyje, nors šiandien tos pačios valandos ir toliau formuoja profesionalaus Lietuvos meno ir dizaino kultūrą.
Ši paroda – ne apie geriausius kūrinius, ji – apie dialogą: pokalbius, tarpusavio ryšį ir potencialą. Paroda – apie įvairovę ir prigimtinius mūsų skirtumus. Ekspozicijoje demonstruojamuose kūriniuose atsispindi sąsajos su amatų/menų mokyklos gyvavimo atminties įprasminimu ir jos propagavimu įvairiomis medžiagomis, technologijomis, žanrais ir toliau nejučia klostant metų metus, tobulėjant ir tobulinantis.
Kiekvienas laiko matas – tai nenutrūkstanti grandinė, kurios vijimosi labai linkėčiau niekada nesustabdyti. Joje mes esame tos jungtys, dalelės, kurios generuoja ir virpina orą, stebėdamos laiko svirties pasukimo rankenėlę. Tegu laikas eina. Din dan…din dan…
Parodos „90 eksponatų“ kuratorė doc. Neringa Poškutė-Jukumienė
O koks instrumentarijus?
Ekspozicijos pradžioje lankytoją pasitinka istorinė mokyklos pradžia – instrumentinė. Kiekvienas funkciją atliekantis objektas, kaip medžiagų apdirbimo įrankis, atliepia šiuolaikinio meno kontekstualius tyrimus, pasiremiant ne tik semantinėmis prasmėmis vizualiąja prasme, bet ir istorine mechanizacija laiko suvokimu. Be to, viskas, kas plyti už erdvių salių durų, būtų tik mūsų vaizduotė arba kenotafai toms užgimusioms, bet nerealizuotoms idėjoms.
Keliaujame toliau – VDA Telšių galerija turi dvi ekspozicines sales. Jose sąmoningai atskirti eksponatai formuoja laiko kambarius, kuriuose gravitacija suredaguoja ritmiką: mažojoje salėje – archyviniai fotografijų kadrai ir meniniai artefaktai, bylojantys apie užfiksuotus momentus, kurių atmintis nugulė „Facebook platformoje, dalinantis prisiminimais grupėje „Dailiokai“. Neįtikėtina, bet rudens pradžioje paskelbtas raginimas aktyviai dalintis užfiksuotomis archyvinėmis studijų akimirkomis tapo masiniu reiškiniu, išjudinusiu ne tik atmintį, bet ir sentimentus, lūkesčius, MUS tada ir MUS dabar. O galimybė parodoje eksponuoti šiuos kadrus beveik prilygsta meniniam nenutrūkstančiam filmui, kurio kūrimas tęsiasi ir šiandien. Per tris projektorius demonstruojamuose trijų mokyklos gyvavimo laikotarpių fotoarchyviniuose kadruose save atpažins daugelis, suvokdami esantys nesibaigiančio filmo herojais.
Dešimtmečius skaičiuojantys kūriniai
Mažosios salės viduryje – menamas skulptoriaus Mindaugo Junčio diplominis darbas (vad. G. Gailius, 1999). Šio kūrinio naratyvas patiria desperatiškos egzistencijos degradaciją ir komunikacijos regresą, tačiau kaip feniksas, padedamas „dronų“, kelia sparnus. Atminčiai negailestinga kasdienybė pasigaili tik esamuoju laiku prisiėmus atsakomybę – nepamiršti. Kūrinio restauracija – tai jau naujas, šiandien susiklostęs dialogas.
Didžioji parodų salė savyje sutalpina keleto tomų laiko kambarius, kuriuose per šydą archyviniai Žemaičių muziejaus „Alka“ eksponatai persipina su šiandieną mūsų menamomis istorijomis. Kiekvienas eksponatas atmosferiškai nuteikia pasivaikščiojimui atminties kambariuose, primenančiuose ne tik asmenybes, bet ir jų sėkmingas, tragiškas, ironiškas ar net šmaikščias gyvenimiškas istorijas.
Portretų dialogas kviečia apčiuopti socialinį šiuolaikybės ir anų laikų diskursą. Siurrealiai, metaforiškai ir visiškai tiesiogiai atsiskleidžia dalies portretų asmeniškas vertybių identifikavimas. Ypač medalininkų stovyklų palikimas, kuriame vaizdo ir datų metodika, parodoje primena asmenybes, jų pasakojimus, jų indėlius atminties struktūroms mumyse. Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos studentų kursiniai bei bakalauro baigiamieji darbai dar kartą patvirtina vienintelės tokios menų mokyklos Lietuvoje stiprybę ir unikalumą. Skulptūros etalonai atskleidžia tarsi iš senosios klasikinės skulptūros mokyklos paveldėtą požiūrį į medžiagą ir sąmoningą, jos įvaldymo valią, auginančią pasaulietinį potencialą. Šie kūriniai primena taikomojo objekto esmę aukščiausia meistriškumo prasme. Baldų ir daikto dizaino objektai kaip funkciniai, prototipiniai ir rinką papildantys ženklai savo unikaliomis konkurencinėmis savybėmis yra lygiaverčiai visame pasaulyje ir šioje parodoje atskleidžiami kaip vienas didelis lobis Jūsų akims.
Parodoje eksponuojami Telšių amatų mokykloje, Telšių dailės technikume, Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje bei Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete rezidavusių menininkų darbai.
Parodos „90 eksponatų“ pristatymas vyks 2021 m. gruodžio 5 d. 15 val. VDA Telšių galerijoje, Kęstučio g. 3, Telšiai.
