Liepos 13-ąją Telšiuose įvyko Žemaičių tautos vienybės dienos – Durbės mūšio minėjimas. Reikšmingai datai įprasminti Didžiojoje Žemaičių sienoje, esančioje Respublikos gatvėje, atidengta aštuntoji meninė plokštė, skirta 2022-iesiems – Žemaičių kalbos metams įprasminti. Kūrinio autorius – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas doc. Mindaugas Šimkevičius.
Respublikos gatve nusidriekusi siena skirta pažymėti Žemaitijai svarbius įvykius. Pirmoji meninė plokštė atidengta 2010 m. Joje atsispindi pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Žemaitija (1219 m.). Antroji plokštė primena suvienytos Žemaitijos kariuomenės laimėtą Durbės mūšį, jo pergalės svarbą ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai. Trečioji – „Žymiausi Žemaitijos mūšiai“. Plokštė įprasmina Europos istorijoje unikalią, beveik 200 metų (1236-1422) trukusią Žemaitijos išlikimo kovą su dviem vokiečių ordinais. Ketvirtoji meninė plokštė „Konstanca“ sukurta vienam žymiausių istorinių Pasaulio įvykių Visuotinam bažnyčios susirinkimui, vykusiam 1414-1418 m. Konstancoje atminti. Penktoji – „Europos krikštas“ – skirta paminėti Žemaitijos krikšto 600 m. jubiliejui. Šeštoji plokštė – „Žemaitijos kunigaikštystė“. Čia matome istorinį Žemaitijos žemėlapį su pripažintų sutarčių, formavusių Žemaitijos sienas, datomis. Septintojoje plokštėje „Valdovų privilegijos Žemaitijai XV–XVII a.“ įamžinta vienuolika valdovų privilegijų Žemaitijos bajorams ir visam kraštui.
Didžiosios Žemaičių sienos idėjos autorius – architektas, VDA Telšių fakulteto prof. Algirdas Žebrauskas, meninių plokščių autoriai prof. Petras Gintalas, prof. Romualdas Inčirauskas, doc. Mindaugas Šimkevičius.
Aštuntosios plokštės atidengimo ceremonijos metu autorius doc. Mindaugas Šimkevičius pristatė kūrinio koncepciją, menininką sveikino Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Didžiosios Žemaičių sienos idėjos autorius, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas prof. Algirdas Žebrauskas, LR Seimo nario Valentino Bukausko patarėja Aušra Karvelienė, LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, kuri įteikė Atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“ vyskupui Algirdui Jurevičiui. Ženklas vyskupui įteiktas už reikšmingus, išliekamąją vertę turinčius, įsimintinus darbus Žemaitijai, kurie stiprina Žemaitijos tapatybę, istorinę atmintį ir kalbą.
Naujausias kūrinys Didžiojoje Žemaičių sienoje sudarytas iš penkių dalių: viena reljefinė (deginto paviršiaus)akmeninė plokštė ir keturi žemaitiško akmens rieduliukai. Pagrindinis meninės plokštės akcentas – reljefinė plokštė su išgraviruotais žemaitiškais žodžiais. Tai lyg savotiškas žemaičių žemės žemėlapis, parodantis Žemaičių kalbos grožį bei autentiškumą. Aplink centrinę plokštę išsidėstę bei į ją įsiterpę trys akmenys (lyg savotiškos kalvos, piliakalniai, salos...) su bronzinėmis plaketėmis. Pirmoji nuo apačios skirta istoriniam aspektui (ryšys su Baltų kalbine grupe). Antroji primena apie pačių žemaičių kalbinius skirtumus (Šiaurės žemaičiai, Pietų žemaičiai, Vakarų žemaičiai). Viršutinioji – QR kodo pagalba suteiks galimybę išgirsti žemaitiškos kalbos (šnektos) skambesį („kūlių ritinimą“). O pats apatinis akmuo (Kertinis) skirtas visiems geros valios Žemaičių kalbos (šnektos) saugotojams, puoselėtojams ir skleidėjams.
Susirinkusiems grojo Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruksׅ“ (vadovė Rita Macijauskienė). Po iškilmingos „Didžiosios Žemaičių sienos“ aštuntosios meninės plokštės atidengimo ceremonijos Telšių miesto amfiteatre surengtas koncertas.
Nuotraukos Orestės Overlingaitės, Telšių kultūros centras.
