Prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė
Gimė 1953 m. Vilniuje; 1976 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1985 m. Maskvoje SSSR Dailės akademijos Meno istorijos ir teorijos institute apgynė menotyros daktaro disertaciją. Stažavosi Romos universitete, Karlsrujės aukštojoje dailės mokykloje ir Heidelbergo universitete. Nuo 1976 m. Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytoja, buvo Doktorantūros skyriaus ir. Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėja. Nuo 2008 m. profesorė. Dėstė ir Vytauto Didžiojo universitete bei Lietuvos muzikos akademijoje. Nuo 1993 m. dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute, buvo direktoriaus pavaduotoja, skyriaus vadovė, šiuo metu Sakralinio paveldo skyriaus vyriaus. mokslo darbuotoja. Bendradarbiauja leidžiant tęstinį mokslinių straipsnių rinkinį „Lietuvos sakralinė dailė“ (1996 – 2014). Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, VDA leidyklos ir „Menotyros“ redakcinių kolegijų narė, valstybinių paminklosaugos ir dailės ekspertų komisijų narė.
Tyrinėja XVI a. - XIX a. bažnytinę dailę (specializacija – altoriai). Rašo apie šiuolaikinę lietuvių grafiką ir dekoratyvinę dailę. Monografija apie Joną Kuzminskį (1989), mokymo priemonė "Bažnytinė dailė ir visuomenė" (2007). 2014 m. sudarė mokslinių straipsnių rinkinį “Ornamentas: XVI-XX a. I pusės paveldo tyrimai”. Virš 100 mokslinių straipsnių autorė.
