VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros magistrantės Rimantės Daniulienės paroda “Kūno žymės” vadovas. Doc.dr. J. Varkulevičienė
Šiandien kūnas laikomas aktyvia ir dinamiška savęs išraiška. Kūno vaizdas - tai kūno formų, svorio, apimčių ir kitų su fizine išvaizda susijusių požymių suvokimas arba informacija apie savo fizinį „Aš”. Kūnas yra vieta, kurioje įspaudžiami įvairūs ženklai ir žinios. Kūno ženklai ne tik padeda atpažinti, bet ir paverčia kūną tekstu. Kūno žymės - apgamai, randai, tatuiruotės, spuogai, raukšlės - gali tapti naratyvu, kurį kas nors perskaitys. Reprezentuodama žmogaus kūną, neišvengiamai susiduriu su užduotimi vaizduoti odą. Oda yra plačiausias žmogaus kūno organas ir kartu formuoja jo išorę. Taigi oda atlieka tarpininko funkciją. Ji dalijasi šia tarpininkavimo funkcija su vaizdu – jungtimi, aiškiai išreikšta metaforiškai apibūdinant odą
kaip drobę ir drobę kaip odą. Pats tapybos veiksmas susijungia su kūno kaip drobės įvaizdžiu.
Savo tapyboje ypatingą dėmesį kreipiu į žmogaus odos tekstūrą ir jos subtilumą. Dažnai tapau raukšlėtą arba šiurkštų odos paviršių, stengiuosi perteikti odos daugiasluoksniškumą bei jos unikalumą.
kaip drobę ir drobę kaip odą. Pats tapybos veiksmas susijungia su kūno kaip drobės įvaizdžiu.
Savo tapyboje ypatingą dėmesį kreipiu į žmogaus odos tekstūrą ir jos subtilumą. Dažnai tapau raukšlėtą arba šiurkštų odos paviršių, stengiuosi perteikti odos daugiasluoksniškumą bei jos unikalumą.
Rimantė Daniulienė,
Tapybos katedros magistrantūros studijų II k. studentė
Tapybos katedros magistrantūros studijų II k. studentė