Prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas
Akademikas, tikrasis Lietuvos Mokslų akademijos narys, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros istorijos ir teorijos katedros profesorius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, humanitarinių mokslų srities filosofijos istorijos krypties habilituotas daktaras, Lietuvos estetikų asociacijos prezidentas. Gimė 1948 m. Kaune. 1973 m. Maskvos Lomonosovo universitete baigė filosofijos studijas, doktorantūrą, 1978 m. apgynė filosofijos daktaro, 1990 m.- habilituoto daktaro disertaciją, 1990 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1981-1982 m. stažavosi Sorbonos universitete ir Collège de France, 1996 m. dirbo mokslinį darbą L’institute d’art et d’archéologie (L’Université de Paris-1), o 1998 Centre de Recherches sur l’art Paryžiuje. Vizituojančio profesoriaus teisėmis skaitė paskaitas įvairiuose Lietuvos, Prancūzijos, Japonijos, Kanados, Italijos, Belgijos, Šveicarijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių aukštosiose mokyklose.
Yra Valstybinės Lietuvos simbolikos ir vardo suteikimo komisijos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės tarybos ir redakcinės kolegijos narys, LKTI filosofijos doktorantūros komisijos vadovas, daugelio fondų ekspertas. Tęstinių tarptautinių leidinių Non-Classical Aesthetics redaktoriaus pavaduotojas ir The Neigbourhoods of Cultures, the Borderlines of Arts redkolegijos narys. Įkūrė tęstinių leidinių serijas Rytai – Vakarai: Komparatyvistinės studijos, Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai, Bibliotheca Orientalia et Comparativa, Kultūrologija, Neklasikinė filosofija, Lietuvos kultūros tyrinėjimai, Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai, Neklasikinė ir XX a. filosofija ir yra jų redkolegijų pirmininkas. Žurnalų „Logos“, „Humanistica“, “Acta Orientalia Vilnensia”, „Eidos“, „Limes“, „Sovijus“ redkolegijų narys.
Mokslinių tyrimų sritis – filosofijos istorija, estetika, meno filosofija, kultūrologija, civilizacinė komparatyvistika, menotyros metodologija, meno kritika, orientalistika, idėjų istorija. Publikacijos – paskelbė 23 monografijas, 47 studijas ir per 650 mokslo darbų įvairiomis kalbomis, sudarė 37 knygas. Apdovanojimai. Japan Fondation nominacija už knyga “Tradicinė japonų estetika ir menas” (2001), Už mokslo darbų ciklą “Lyginamieji kultūros, filosofijos, estetikos ir meno tyrinėjimai” apdovanotas 2003 m. Lietuvos nacionaline mokslo premija, Lumen fondo premija (2005), Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tūkstantmečio proga geriausio šalies dėstytojo nominacija (2009), premija „Varpai“ (2010). Organizavo per 90 respublikinių ir tarptautinių konferencijų. Dalyvavo daugelyje pasaulinių ir tarptautinių kongresų, simpoziumų, konferencijų, perskaitė per 300 mokslinių pranešimų, parengė per 30 mokslo daktarų, du mokiniai praėjo habilitacijos procedūras.
