Architektūros krypties doktorantūra

Apie doktorantūrą

Nuo 2022 m. Vilniaus dailės akademija koordinuoja ir kartu su Kauno technologijos universitetu vykdo bendrą architektūros meno doktorantūros programą. Meno doktorantūra apjungia geriausią abiejų universitetų patirtį meno ir technologijų srityse, savo veikloje derina meninius ir mokslinius tyrimų metodus.

Doktorantūra siekia formuoti diskursą profesiniame ir tyrimų lauke trimis tyrimų kryptimis:

Architektūros laukas: paveldas, aplinka, visuomenė, kultūra, politika.
Gamtos principų tyrimai ir taikymas architektūroje ir urbanistikoje.
Generatyvinės technologijos architektūroje ir urbanistikoje.

Doktorantas priimamas į komiteto patvirtintą tyrimų tematiką, jos rėmuose siūlo savo tyrimų temą. Atrinkti kandidatai kuria savo meno projektą, kuris apima kūrybinį ir tiriamąjį darbą. Skatinamas episteminis smalsumas, eksperimentinis rašymas ir individualios prieigos, metodikos paieška.

„Meno doktorantūra architektams yra jauna, dar besiformuojanti programa. Mano galva, tai visiškai unikali įgūdžių platforma, kurioje kiekvienas gali plėtoti asmeniškai aktualų tyrimą, atrasti ir išbandyti naujas sau praktikos formas ir tyrimo metodus, skirti laiko knygoms ir visiems kitiems dalykams, kurių negalėjo daryti rinkos sąlygomis“.

Programos vadovas doc. R. Kučinskas

Studijų metu architektai prisijungia prie VDA doktorantūros mokyklos, aktyvios menų (vaizduojamųjų menų, dizaino ir architektūros) bei meno istorijos ir teorijos tyrėjų bendruomenės. Šios bendruomenės tikslas – palengvinti meninius tyrimus menininkams, dizaineriams, architektams, kuratoriams, meno rašytojams ir kitiems praktikams, sukurti palankią aplinką doktorantams ir dalytis idėjomis, patirtimi bei tyrimų rezultatais. Doktorantai dalyvauja bendruose renginiuose - paskaitose, parodose, seminaruose.

Apgynus meno projektą, kandidatui suteikiamas meno daktaro (DA) laipsnis, kurio lygiavertiškumas doktorantūros laipsniui priklauso nuo šalies. Baigus studijas galima tęsti tyrimus post doktorantūroje, dėstyti aukštojoje mokykloje, toliau plėtoti savo profesinę praktiką gilesniame lygmenyje.

Priėmimo reikalavimai

Asmenys į doktorantūrą priimami atviro konkurso būdu. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys architektūros arba menų kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, pasiekę aukštų meninių rezultatų, pasižymintys originalia kūrybine pozicija, kritiniu mąstymu, architektūros krypties išmanymu, plačiu akiračiu ir gebantys argumentuotai formuluoti idėjas žodžiu ir raštu.

Studijų trukmė

Ne ilgesnė kaip 4 metai

Studijų kreditai

Doktorantūros programą sudaro: architektūros krypties meno studijos (dalykų studijų apimtis ne mažesnė kaip 40 studijų kreditų); meninė–kūrybinė praktika (apimtis ne mažesnė kaip 80 studijų kreditų) ir tyrimai (apimtis ne mažesnė kaip 80 studijų kreditų). Visa doktorantūros apimtis turi sudaryti 240 studijų kreditų.

Studijų programa

Doktorantas studijuoja ne mažiau kaip 4 privalomuosius studijuojamos studijų krypties dalykus ir 1- 2 pasirenkamus dalykus. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu.

Kiekvienam doktorantui sudaroma individuali studijų ir kūrybinės veiklos programa ir grafikas. Doktorantūros komitete doktorantas du kartus per metus atestuojamas, konstatuojama ar vykdomas numatytas studijų ir meno projekto rengimo grafikas.

Meno projektas

Doktorantūros studijų metu doktorantas turi parengti ir apginti meno projektą, susidedantį iš integralių kūrybinės ir tiriamosios dalių.
Kūrybinę meno projekto dalį sudaro doktorantūros metu sukurti, atlikti ir viešai pristatyti meno kūriniai. Jų visuma turi atskleisti doktoranto profesinį tobulėjimą, įvairialypę meninę individualybę ir kūrybinę brandą. Meno projekto kūrybinė dalis gynimui pateikiama kartu su kūrinį pristatančia ir (ar) liudijančia medžiaga (sukurtais, atliktais ir viešai pristatytais parodose, kūrybiniuose konkursuose ar kituose renginiuose meniniais, eksperimentiniais projektais, metodikomis, prototipais arba kitais meno kūriniais, konkursų ar parodų katalogais, nuotraukomis, kritikų ar ekspertų atsiliepimais, kita oficialiuose šaltiniuose pateikiama medžiaga).
Doktorantūros tiriamoji meninio projekto dalis rengiama lygiagrečiai vykdant kūrybinę meno projekto dalį, studijuojant pasirinktą tyrimų temą.
Tiriamoji meno projekto dalis apibendrina doktorantūros metu doktoranto atliktus tyrimus. Jie turi atskleisti metodiško tiriamojo darbo įgūdžius, gebėjimą savarankiškai interpretuoti ir argumentuotai gvildenti aktualias architektūros meno ir kultūros procesų problemas. Galimas įvairus tiriamojo darbo pobūdis: išsamus įvairialypis savo kūrybos ir (ar) interpretacijos metodo ir (ar) metodologijos tyrimas bei pagrindimas; aktualių meno praktikos problemų gvildenimas; teorinio – metodologinio pobūdžio tyrimas. Rengiant tiriamąjį darbą, pasirinktu aspektu studijuojami architektūros objektai, reiškiniai, praktikos, vizualiniai ir dokumentiniai šaltiniai, mokslinė literatūra ir kita informacija. Skatinama praktinės ir teorinės veiklos sąveika, tarpdalykinės įžvalgos.