VDA Garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) vardo šių metų piešimo
konkurso parodoje eksponuota 28 konkurso dalyvių – Vilniaus fakulteto bakalauro ir
magistro programų studentų kūriniai.
Paskirtos trys premijos:
Grafikos katedros MA I kurso studentei Austei Skardžiukaitei-Kabašinskienei už kūrinius
„Maištas“ (2024), „Giesmė“ (2025),
Tapybos katedros MA I kurso studentei Angelei Šyvokaitei už kūrinį „Šeima“ (2023),
Tapybos katedros BA II kurso studentei Gretai Marijai Vaitkevičiūtei už kūrinį
„Mano ruletė, kurioje visad laimiu“ (2025).
Konkurso diplomus pelnė:
Grafikos katedros BA III kurso studentė Ieva Narutavičiūtė už kūrinius ,,Medis II, III‘‘ (2025),
Grafikos katedros BA IV kurso studentas Mark Radlinskis už kūrinius ,,Studija“ (2024),
,,Skenduolio portretas“ (2025),
Įvietinto meno ir scenografijos katedros BA IV kurso studentė Daria Sorokina už kūrinius
,,Rankose“, ,,Žydėjimas“, ,,Atspindys“,
Tapybos katedros MA I kurso studentė Aurelija Zaburaitė už kūrinį ,,Žmogeliukai juda
patraukus virvutę“ (2025)
Sveikiname konkurso laureatus!
Smagu, kad šiųmetiniame VDA Garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996)
vardo piešimo konkurse gausiai dalyvavo įvairių specialybių studentai, bet daugiausiai - Vilniaus
fakulteto Grafikos ir Tapybos, katedros studentai. Taip pat - Dailės ir interjero restauravimo
Įvietinto meno ir scenografijos, Skulptūros (taikomosios skulptūros), Pedagoginių studijų, Mados
dizaino katedrų studentai. Konkursantų paroda surengta VDA Baltajame koridoriuje. Eksponuoti
konkursui pateikti piešiniai maloniai stebina technikų, formatų, idėjų ir motyvų įvairove.
Tapytojas A. Švėgžda niekada nedėstė Tapybos katedroje, jis buvo Piešimo katedros
dėstytojas. VDA Garbės profesorius Algimantas Švėgžda turėjo mąslaus iškalbingumo dovaną ir jo
pokalbiai, viešos paskaitos buvo išskirtinai įdomūs. Jo buvęs mokinys grafikas Audrius Puipa,
apsilankęs pas mylimą mokytoją Vokietijoje, laiške parašė: “turėjau pokalbį vertą pusės studijų
Dailės institute”. Autoritetingą ir charizmatišką dailininką palaikė, gerbė jaunoji dailininkų karta, o
vėliau ir dailininkų bendruomenė.
XX a. antrosios pusės Lietuvos dailėje turime porą pavyzdžių, kuomet stiprūs fiziniai
negalavimai menininkams trukdė ne tik kurti, bet ir gyventi. Kurti, gal tai skamba ir patetiškai, bet
gyvenimas be kūrybos dailininkui neturėjo prasmės. Kūrybos procesas, leido pajusti, nors ir
sunkiai, bet tapytojas dar gyvena. Algimantas Švėgžda - didžiausios pagarbos vertas menininkas už
savo milžiniškas valios pastangas kurti. Kai negalėjo tapyti didelio formato paveikslų kaip
jaunystėje, tai piešė nedidukus piešinukus, net ir tuomet, kai kelioms valandoms viena ranka buvo
prirakintas prie dializės aparatų. Tuomet gimė vieni gražiausių jo piešinių - subtilūs, švėgždiškai
perteikiantys M. K. Čiurlionio dvasią.
Nebuvo ir turbūt nebus dosnesnio, labiau mylinčio tėvynę Lietuvą dailininko kaip Algimantas
Švėgžda. Dailininkas savo meilę tėvynei išreiškė testamente 1996 metais, sunkiai sirgdamas, bet
tvarkingai darydamas sąrašus ir apgalvodamas, kas kuriam muziejui teks. Visą savo vokiškojo
periodo kūrybą nuo 1980 metų dailininkas padovanojo įvairių mūsų šalies miestų muziejams –
Lietuvos dailės muziejui Vilniuje, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui Kaune, Šiaulių
„Aušros“ ir Telšių „Alkos“ muziejams. Didžiulę kolekciją savo darbų Algimantas Švėgžda
padovanojo Vilniaus dailės akademijai ir šiandien jie saugomi mūsų muziejuje.
xxx
Per parodos atidarymą apsilankęs maestro, buvęs VDA dėstytojas profesorius Petras Repšys
ištarė, kad tapytojas Algimantas Švėgžda ėjo tarsi kitu keliu: ne nuo piešinio prie tapybos, o nuo
tapybos pasuko prie piešinio, nedidelio formato grafikos darbų. Istorikas Aurimas Švedas išleido
pokalbių knygą su Petru Repšiu, kurios pavadinimas vaizdingai nusako piešinio svarbą menininko
kūryboje „Piešimas buvo tarsi durys.“
Prof. dr. Ramutė Rachlevičiūtė
