„Grafinio dizaino ekspertas turi būti smalsus. Kodėl? Nes smalsumas turi būti mūsų darbo variklis. Mes turime išanalizuoti daiktą, produktą ar kt. visais įmanomais aspektais, turime sužinoti viską apie jį ir tik tada priimti sprendimą ar galime ką nors apie tai pasakyti ir ar galime įdomiai perteikti jį visuomenei. Tokia mūsų darbo esmė“, – teigia italas Gianluca Camillini, Bolcano laisvojo universiteto profesorius, dizaineris bei tyrėjas.

G. Camillinį į Lietuvos šalčius atgynė didelė meilė savo darbui ir noras pasidalinti sukaupta patirtimi su jaunaisiais Lietuvos grafiniais dizaineriais. Čia jis svečiavosi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, kur beveik dvi savaites fakulteto grafinio dizaino studentus buvo įtraukęs į užburiančius ir provokuojančius dizaino eksperimentus.

Šis vizitas — nuoseklaus VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros bendradarbiavimo su Italijos aukštosiomis meno ir dizaino mokyklomis rezultatas, plėtojamas taip pat ir katedros organizuojamų NewIDeA tarptautinių kūrybinių dirbtuvių metu.

Profesorius įsitikinęs – laikai keičiasi ir specialistams prisitaikyti prie darbo rinkos paklausos reikia itin greitai. Būtent dėl to, vizito Kaune metu italas jauniesiems dizaineriams padėjo perprasti painius konteksto, vizualinės kalbos ir prasmės pinkles, spręsti dizainerio, turinio ir suvokėjo grandinės problemas.

Įvairiapusę dizainerio patirtį turintis dėstytojas pasidalino savo mintimis apie grafinio dizainerio profesiją, jos subtilybes bei vietą šiuolaikinėje bei tarptautinėje darbo rinkoje.

– Beveik dvi savaites leidote lietuvių grafinio dizaino studentų apsuptyje. Kokia itališka patirtimi su jais pasidalinote?

– Na, visada tikėjau, jog geriausias metodas kažko išmokyti yra „mokytis darant“ ( engl. learning by doing). Ką tai reiškia? Suprantama, kad grafinis dizainas bei vizualinė komunikacija yra praktiniai dalykai, todėl geriausia juos įsisavinti eksperimentuojant. Todėl kiekvieną dieną šalia teorinės paskaitos apie svarbius grafinius dalykus bei elementus, studentus įtraukdavau į įvairius praktinius užsiėmimus.

Kadangi dirbau su keliomis studentų grupėmis, tai ir užduotis buvo ne viena. Vienos grupės paprašiau pasirinkti knygos pavadinimą, iš kurio jie turėjo sukurti knygos viršelį. Vėliau visus sukurtus darbus mes sudėjome į vieną knygutę, kurią kartu apžiūrėjome, diskutavome apie klaidas ir iš jų bandėme sukurti kažką naujo. Aš labai linkęs tikėti, jog visos kūrybinės klaidelės turi didelį potencialą virsti dideliais ir įdomiais darbais.

Kitiems studentams skyriau po vieną vienintelį žodį iš kurio jie turėjo sukurti logotipą. Taip įgijome žinių apie vizualinį identitetą bei prekės ženklo kūrimą (engl. Branding). Štai ką aš vadinu „learning by doing“ mokymosi programa – teoriją iš karto pritaikyti praktikoje.

– Dėstydamas naudojate įdomią praktiką, bet ar ne tiesą, jog šiandien vis dažniau galime išgirsti žmones kalbant, jog norint būti grafiniu dizaineriu nebūtina mokytis universitete ar akademijoje? Sakoma, jog visko galima išmokti naudojantis „Google“, „YouTube“, ar tokiomis internetinėmis platformomis kaip „Skillshare“. Ką jūs manote apie tai?

– Visada sakiau, jog grafinis dizainas yra praktinis dalykas. Tiek vizualinė komunikacija, tiek grafinis dizainas turi vieną ir itin svarbų tobulėjimo komponentą – praktiką, tad metus iš metų praktikuodamas tą patį tikrai gali tapti įgudusiu ir žinančiu ką darantis. Kaip bebūtų, vien praktikos tikrai neužtenka, todėl ir internete savarankiškai įgytų žinių profesionaliai karjerai nepakaks.

Universitetuose studentai turi galimybę išmokti ir susikurti savo atskirą bei individualią metodologiją. Čia žmonės išmoksta įgyti savitą ir autentišką braižą, kuris galiausiai tavo darbus išskirs iš tūkstančio visų kitų ir būtent tai tave pavers tikru profesionalu. Man atrodo, jog mokantis grafinio dizaino pats svarbiausias dalykas ir yra ne tik išmokti dizaino subtilybes, bet atrasti save ir įgyti išskirtinį savitumą.

Man pačiam Italijoje dažnai tenka vesti „online“ kursus, tačiau ilgainiui supratau, jog ten visko neperteiksi. Mokymai internetinėse platformose ypatingai tinka tiems žmonėms, kurie jau dirba ir nori pagilinti arba atnaujinti žinias.

– Kitas plačiai paplitęs mitas – grafinis dizaineris turi būti menininkas ar bent jau glaudžiai susijęs su menais. Ar tai tiesa?

– Nors grafinio dizaino atstovai dažnai siejami su menais, aš niekada nemaniau, kad šios srities profesionalai turi būti menininkais. Žinoma, kad šis darbas žengia koja kojon su kūrybiškumu, bet dizaineris yra ekspertas, profesionalas ir jis stipriai skiriasi nuo tapytojų, skulptorių ar kitų menų atstovų. Linija tarp menininko ir grafinio dizainerio yra labai plona, tačiau, manau, jog geriausias žodis šiam ekspertui apibūdinti vis tik yra autorius. Kai tu dirbi, įgyvendini įvairiausius užsakymus ir projektus – esi profesionalus autorius.

Tikrai nesakau, kad šios srities ekspertai gali nieko nežinoti apie menus ir jų istoriją. Italijos universitete, kuriame pats dirbu grafinio dizaino studentai mokosi tiek darbo specifikos, tiek meno istorijos. Dažnai nutinka ir taip, kad studentai geriau nusimano bendrojoje meno, nei grafinio dizaino istorijoje. Kodėl? Nes ji (grafinio dizaino istorija – aut.past.) dar tokia jauna. Juk prieš prieš 50–60 metų žmonės net nenutuokė, kas iš tikro yra tas grafinis dizainas ar vizuali komunikacija.

XX amžiaus pradžioje avangardistai, kurie tapė, laikui bėgant suprato, jog reklama užima vis svarbesnę dalį kasdieniniame gyvenime, todėl reikėjo prisitaikyti. Taip po truputį ir atsirado grafinis dizainas, kuris ilgainiui tapo ne papildomu įgūdžiu, o atskira sfera ir kryptimi.

Reklama, grafinis dizainas, vizualinė komunikacija ir dabar užima vis svarbesnę vietą kiekvienos verslo įmonės, bendrovės kasdienybėje. Kaip šiandieninėje rinkoje komunikacija koreliuoja su grafiniu dizainu?

Komunikacija ir jos kanalai šiandien keičiasi ir keičiasi itin sparčiai. Tuo metu, kai aš pradėjau studijuoti grafinį dizainą universitete, tokio dalyko kaip feisbukas net nebuvo. Kol baigiau bakalauro bei magistro studijas pasaulis vėl neatpažįstamai pasikeitė. Įsigaliojo kitos taisyklės. Šiandien aš grafinius dizainerius matau kaip tam tikros srities ekspertus. Mes galime nuolat kelti savo kvalifikaciją ir keistis pagal darbo rinką. Mes galime dirbti su komunikacija, marketingu, bet galime ir turėti savo pavienes studijas namuose, kur vykdysime pavienius užsakymus.

Grafinio dizaino ekspertas turi prisitaikyti prie turinio, kurio reikia, todėl taip, mes komunikuojame. Kaip gi be to, kai gyvename tokioje visuomenėje, kuri nepaleidžia savo telefonų iš rankų ir visą dieną ieško žinių, kurios žmones traukia. Mes kuriame tą turinį. Mes verčiame žinias patraukliomis, stengiamės patraukti akį. Komunikacija taip pat pasikeitė ir mes esame tų pokyčių dalis.

Tai reiškia, grafinio dizaino atstovai gali turėti ir kitą išsilavinimą, pavyzdžiui, būti rinkodaros ar komunikacijos ekspertu, galinčiu generuoti vizualinį turinį?

– Sakau, jog grafinio dizaino atstovai turi būti ir yra labai lankstūs. Pažiūrėkite į mane: aš esu dizaineris, taip pat esu mokslininkas / tyrėjas, aš dėstau universitete, aš skaitau paskaitas užsienio šalyse, aš dirbu su mažais vaikais, o kartais dirbu su jais naudodamas ir dizaino elementus, sukauptas žinias pritaikau ir čia. Dar kartą pasikartosiu – turime būti lankstūs ir prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių.

Ar galite įvardinti tris pagrindines ir pačias svarbiausias savybes, kurias turi turėti grafinio dizaino keliu nusprendęs eiti žmogus?

– Galiu, tik sunkiai (juokiasi – aut.past.). Visų pirma – grafinio dizaino ekspertas turi būti smalsus. Kodėl? Nes smalsumas turi būti mūsų darbo variklis. Mes turime išanalizuoti daiktą / produktą ar kt. visais įmanomais aspektais, turime sužinoti viską apie jį ir tik tada priimti sprendimą ar galime ką nors apie tai pasakyti ir ar galime įdomiai perteikti jį visuomenei.

Antra – turime dėti daug pastangų, būti atkaklūs. Kaip ir minėjau anksčiau, grafinis dizainas yra praktinis dalykas ir kuo daugiau tu dėsi pastangų, kuo daugiau praktikuosiesi, tuo daugiau pasieksi. Aš netikiu tokiais dalykais kaip „įgimti talentai“, žinau, jog viską turime pasiekti dėdami daug pastangų ir nuolatos atkakliai siekdami savo tikslo būti geresniais, įdomesniais nei vakar.

Trečia – turime nebijoti eksperimentuoti.  Daug metų mokaisi vieno dalyko, daug metų dirbi tą patį darbą ir jau atrodo, kad žinai kaip teisingai viską atlikti ir kokiu stiliumi pats dirbi. Tokiu atveju labai svarbu nebijoti išbandyti kažko naujo. Bandyti, suklysti ir tuomet pasimokyti iš savo klaidų. Žinoma, labai svarbu yra turėti įkvėpimo kurti, bet kad ir kaip bebūtų, po dešimtmečių to paties darbo, mes turime mokėti pažvelgti į viską iš kito kampo, ieškoti kitokių, įdomesnių ir naujesnių sprendimų.