Paroda "Famm.BA2020: mes atradom paslaptį". Dokumentacijos: Laurynas Skeisgiela ir Paulius Žižliauskas
Agnė Masilionytė, "Slėnis", instaliacija
Darbo vadovė Laura Gudaitė
Karštame vėjyje plazdena plastiko žolės, netoli ant asfalto augančiuose krūmuose iš lėto sprogsta kačiukai, virš jų kartais praskrenda viensparniai drugeliai - sveiki atvykę į Slenkančius Slėnius.
Kažkur tarp realybės ir virtualybės vibruojančiame peizaže vyksta mano archeologiniai tyrinėjimai, dairantis po žmogiškosios veiklos padarinius. Tai galimybė pasivaikščiojimui po hibridizuotus ,,šiukšlynus", ieškant ,,būtybių”, įsitaisiusių kažkur tarp realybės ir vaizduotės, digital ir physical, organikos ir sintetikos.
Gabija Pervanaitė, "m2", instaliacija
Darbo vadovė Eglė Vertelkaitė
Tarpe materijos ir jėgos, vieno ir daug, skirtumo ir panašumo, laiko ir erdvės, minties ir kūno, dangaus ir žemės, netikroje tikrovėje, neįtikimoje tikimybėje.
Augustė Bendžinskaitė, "Hello Word", instaliacija - holograma
Darbo vadovė Irma Stanaitytė
Turiu veidą, vadinasi, esu. Sukurti savo autoportretą - atskleisti ne tik asmeninius gebėjimus valdant įrankius, bet ir nurodyti asmeninį požiūrį, vertybes. Šis (auto)portretas yra dirbtinio intelekto prisistatymas. Jis yra sąlygotas mano intencijų atskleisti jo kūrybinį potencialą ir pasidalinti fantazija apie dirbtinio intelekto galimybę tapti nepriklausomu ir vieninteliu meno kūrėju, taip paliekant žmogų nuošalyje, žiūrovo pozicijoje. Autoportretai yra sukurti iš menininkų autoportretų naudojant generatyviuosius konkurencinius tinklus (dirbtinį intelektą). Kūrinys žymi nuolatinius bandymus prisitaikyti visuomenėje, troškimą būti geresniu, „pakankamu”, kartu suformuoti teigiamą ir palankų asmeninį įvaizdį, kuris leistų konkuruoti pasirinktose srityse, pavyzdžiui, meno lauke. „Modernistui nėra tokio dalyko, kaip pabaiga, misija įvykdyta, t. y. kad tikslas ir jausmas pasiektas ir galima pasimėgauti. Kiekvienas patirtas epizodas yra įžanga į kitą,“ Bauman Z. „Kultūra takiojoje modernybėje“
Dominyka Balaišytė, "Modulis", VR instaliacija
Darbo vadovė Laura Gudaitė
Virtuali realybė – dar viena heterotopiška erdvė ir kartu įrankis tokioms erdvėms kurti. Objektai, esantys erdvėje, veikia juslinę sistemą ir tampa nuorodomis, atitinkamai įsirašiusiomis atmintyje ir nurodančiomis orientacines veikimo aplinkoje gaires, vietos choreografiją. Skaitmeniniu būdu sukurta stiklą menanti medžiaga kvestionuoja virtualų medžiagiškumą. Sintetinių medžiagų masinė gamyba staiga tampa ne tik naująja šių dienų grožio ir inovatyvumo samprata, kartu nyksta ribos tarp ilgą laiką simbolinę reikšmę turėjusių esminių pastato sudedamųjų - langų ir durų. Trys atskiri cilindrai įgauna vieną bendrą centrą, kuris sinchronizuoja tris atskirus besisukančius elementus, esančius kiekviename iš cilindrų, menančius pirminę durų formą. Taip išcentruotas objektas, automatinės durys praranda pirminę, tranzitinės erdvės tarp eksterjero ir interjero logiką ir tampa nepriklausoma erdve. Planimetriška erdvė tampa stereometrišku labirintu, kuris savo ritmu įtraukia atitinkamai veikti patekusį subjektą.
Jaunius Načiučenka, "“Lervinis subjektas”: vaizdų kiekybės įkaitas"
Darbo vadovas Žilvinas Lilas
Tyrinėjama sąmoningumo neturinčio, savęs neorganizuojančio tobulo laidininko būsena, kurioje informacinių portalų srauto sukuriamo įspūdingo turinio ir skambių antraščių gausa eina pirmiau nei stebėtojo vaizduotė. Taip primetami požiūriai bei supančiojamas kritinis mąstymas ir kūrybiškumas. Autorius remiasi F. Bacon tapyboje naudojamu išsilaisvinimo iš primetamų vaizduotės formų metodu – esamo vaizdo dekonstravimu. Trimačių programų pagalba jis išardo turimus dvimačius portalų vaizdus bei perkelia jų figūras į ekranų kultūros ir viduramžių vitražo – vaizdiškai efektingo ir to laikmečio žmogaus vaizduotę pavergusio – bruožų turinčią erdvę. Dinamiškų objektų gylio erdvėje stebėjimo patirtis gali tapti galimybe nujautrinto kūrybiškumo skatinimui, turinio kokybės ir išliekamosios vertės klausimų kėlimui.
[[preview external content]] https://player.vimeo.com/video/430459903
Gintarė Rapševičiūtė, "EVO(BETWEEN NOON AND SUNSET)-LUTION", instaliacija
Darbo vadovė Laura Gudaitė
Domėdamasi kasdienybės artefaktais, įvairiais technologijų sąlygotais išradimais, kurie nuolatos tobulinami, atkreipiu dėmesį į žmogaus įrankių evoliucijos apraiškas bei įvykusias transformacijas. Atsižvelgdama į dinamišką inovacijų ir technologijų integraciją kasdienybėje analizuoju vykstančius digitalizacijos procesus bei jų įtaką kasdieniams objektams, daiktams, įrankiams bei jų patyrimui. Mane domina „Physical-digital“, „real-virtual“ kaita ir jų ribų išsitrynimai šiandienos sąlygomis. Pasitelkdama kasdienį įrankį – paprastą pieštuką (BIC firmos, Evolution pavadinimu), konstruoju žmogiškųjų įrankių evoliucionavimo ir skaitmenizacijos nulemtų transformacijų metaforą, suteikdama šiam įrankiui naują „formą“, o pats transformacijos procesas atsiduria sumanymo centre.
Paulius Žižliauskas, "Atsitiktinis neatsitiktinumas", forografijos, piešiniai
Darbo vadovas Arnas Anskaitis
Žmogaus ir objektų kuriami šešėliai, naktimis lakstantys šviesos ruožai sienomis, pro kiekvieną plyšį sienoje besiskverbiančios projekcijos - tai atsitiktinių vaizdo formavimo aparatų kuriami vaizdai. Savyje jie slepia erdvės atvaizdą ir žmogui dar nematytą vizualią informaciją. Bandydamas atrasti naujas, bei kitokias, matymo galimybes, pasinaudoju pinhole ir anti-pinhole fenomenais. Neturėdamas prieigos prie mokslininkų sukurtų naujų vaizdo šifravimo algoritmų, pasitelkiu fotografijas ir pieštuką, siekdamas perteikti savo atradimų potyrį žiūrovui. Mokslininkų tyrimų ir mano eksperimentų sąveikoje tampa aišku tik viena - gyvename dar neišaiškintų vaizdo formavimo aparatų ir jų kuriamų projekcijų apsuptyje
Tatjana Frenkel, "[ɡrɐˈza]", performansas
Darbo vadovas Arnas Anskaitis
Tai performatyvi paskaita, kurios metu dėstomas tam tikras sociopoetinis žinynas pavadinimu ANTI-IŠSISAUGOJIMO INSTRUMENTARIJUS. Tai anti-išsisaugojimo instrumentai, terminologija. Mentaliniai brėžiniai, verbalinis konstruktas, tornadai. Apie perteklinės interpretacijos metodus bei apie įtampos formulę – kurią autorė sinekdochos principu sukuria Čia ir Dabar.
