Galimybių studija

Projektinė akademinė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Vilniaus fakulteto Architektūros katedros studijų dalyko „Miesto erdvės kompleksiškumas ir architektūrinė idėja“ (kurso vadovas - architektas, prof. dr. Tomas Grunskis), skirto Architektūros vientisųjų ir magistro studijų programoms (8 semestras), užduotis 2019 ir 2020-aisiais akademiniais metais buvo parinkta neatsitiktinai. Tai lėmė Vilniaus miesto savivaldybės skirtingose medijose ir architektūros bendruomenės diskusijose aktualizuota Petro Cvirkos paminklo bei visos visuomeninės erdvės pertvakos problema. Daugeliu atveju ji buvo aptariama populiarios ir ekspertinės diskusijos formomis, argumentacijai nepasitelkiant jokio tyrimo ar mokslinės prieigos, bet labiau subjektyvius teiginius. Siekiant užpildyti šią spragą ir bent akademiniame lygmenyje užtikrinti argumentaciją moksliniu pagrindu bei produktyvumu, pasitelkta jau daugiau kaip penkmetį minėtose studijų programose skirtingu metu naudota mokslinė tyrimo prieiga. 

Tyrimo metu, nors ir naudojant tuos pačius tyrimų rezultatus bei empirinę medžiagą, studentams buvo paliekama pakankamai daug laisvės jos interpretacijai ir kūrybai urbanistinio dizaino bei architektūros lygmenyse. Tad, nors analitinės studijų dalies procese gauti tyrimo rezultatai ir buvo aptariami bei diskutuojami kolektyviai, kūrybinių sprendimų bei argumentų hierarchijos pasirinkimai buvo paliekami autorių pasirinkimui, kas galimai lėmė panašiais principais, bet skirtingos meninės kokybės bei turinio projektinius pasiūlymus ir pakankamą alternatyvų įvairovę, maksimalų objektyvių bei subjektyvių argumentų balansą kūrybiniame procese.

Konkretūs P. Cvirkos viešosios erdvės pertvarkos pasiūlymai turi kelis svarbius aspektus: 

1. Urbanistinį-morfologinį, kuomet remiantis istorine vietos morfologinės raidos informacija, galimai daroma prielaida, jog skirtingose zonose tiek užstatymo elementai, tiek ir gatvių tinklo atkarpos galėtų būti atkurti; 

2. Viešosios erdvės formos ir struktūros pasiūlymus, kuomet ištyrus P. Cvirkos visuomeninės erdvės savybes Space Syntax ir stebėjimo vietoje metodais, nustatoma, kokios jos savybės neigiamai veikia jos socialumą, patrauklumą bei naudojimą. Tinkamiausia erdvės konfigūracija parenkama taip, kad jos morfologija ir parametrai skatintų ir gerintų minėtas savybes. Daugumoje sprendinių atvejų siūloma atsisakyti esamos ritualizuotos erdvės morfologijos su paminklu jos centre bei stipriu reljefo lygių perkritimu ir siūloma formuoti labiau pasiekiamą visuomeninės erdvės ribą ją atveriant. Tuo pat metu daugumoje pasiūlymų siūloma plėsti miesto viešųjų erdvių tipologiją, ją praturtinant ir organizuojant lokalią politipišką sistemą su memorialinio ir rekreacinio skvero, aikštės, aikštės-gatvės miesto viešosios erdvės tipais.

3. Kultūrinį-vertybinį, kuomet P. Cvirkos paminklo vietos keitimo pasiūlymai varijuoja nuo visiško iškėlimo iki perkėlimo į esamo skvero teritoriją aukštesnėje jos zonoje, atsisakant pjedestalo ir galimai formuojant literatų skverą, kur būtų sutelkti paminklai ir kitiems sovietinio laikotarpio rašytojams. 

4. Funkcinį-architektūrinį, kai įvertinus esamus ir siūlomus šios viešosios erdvės pertvarkos principus, esamus ir formuojamus judėjimo srautus platesniame visuomeninių erdvių sistemos kontekste, numatomos tinkamiausios formuojamo užstatymo funkcijos, darant prielaidą, jog be skirtingo intensyvumo ir kokybės užstatymo erdvės socialumo bei patrauklumo užtikrinti nepavyktų. Todėl atsižvelgus į konkretaus projektinio pasiūlymo tūrinės erdvinės kompozicijos savybes, formuojamos skirtingos architektūrinės kokybės pastatai (užstatymas), kurių architektūrinė raiška daugumoje atvejų artėja prie minimalios estetikos, siekiant akcentuoti erdvės socialumą ir jos panaudojimo scenarijus, bet ne pastatą ar jo architektūrą. Tuo būdu pasiūlomi politipiški pastatų sprendiniai, tokie kaip pastatas su „takios“ ar net efemeriškos ribos viešosios erdvės savybėmis, pastatas kaip žemės architektūros kūrinys ar pastatas-skveras. Toks eksperimentavimas net ir tipologiniame lygmenyje, įvertinant urbanistinio kompleksiškumo ir urbanistinio dizaino aspektus bei akcentuojant visuomeninės erdvės kokybę, bet ne grynai architektūrinėmis priemonėmis nulemtą idėją ir architektūrinę raišką, galimai sukuria tinkamas prielaidas siekti kūrybingo architektūros kokybės kriterijų realizavimo kūrybinėje praktikoje po studijų. Tokia kūrybinio proceso hierarchija nulemia ne estetiniais, bet sisteminiais-struktūriniais argumentais grindžiamus pasiūlymus, kurie gali būti detalizuojami kituose studijų ar kūrybiniuose etapuose.

Šio kurso rezultatas - leidinys parodo, kaip pasitelkus skirtingus teorinius ir empirinius mokslinius tyrimo metodus produktyviam sudėtingos ir problemiškos Vilniaus miesto visuomeninės erdvės tyrimui, naudojant eksperimentinio projektavimo prieigas ir kūrybišką studijų procesą, VDA akademiniame lygmenyje galima suformuoti argumentuotus konkrečios visuomeninės erdvės pertvarkos pasiūlymus, jos raidos galimybes bei gaires, ko šiame konkrečiame etape Architektūrinė bendruomenė bei Vilniaus savivaldybė dar nedrįsta padaryti. Manytina, kad būtent akademinė aplinka su atviros diskusijos tradicijomis, eksperimentine praktika, moksliniais ir meniniais tyrimais bei teoriniu potencialu, yra tinkamiausia vieta panašaus pobūdžio ir sudėtingumo klausimams aptarti. Vilniaus fakulteto Architektūros katedra ėmėsi lyderiavimo šiuo konkrečiu klausimu ir artimiausiu metu toliau tęs šią veiklą, net ir sudėtingomis COVID-19 sąlygomis.


Apie studijų dalyko „Miesto erdvės kompleksiškumas ir architektūrinė idėja“ darbo metodus:

Jau daugiaui nei penkmetį Vilniaus dailės akademijos (VDA) Vilniaus fakulteto Architektūros katedros studijų dalyko „Miesto erdvės kompleksiškumas ir architektūrinė idėja“ apimtyje vykdomi praktiniai ir teoriniai urbanistinio dizaino bei architektūrinio projektavimo darbai, kurių metu naudojant įvairius mokslinio ir meninio tyrimo metodus, tiriamos skirtingos problemiškos miesto visuomeninės erdvės centrinėje Vilniaus zonoje. Šio kurso metu susipažįstama su pagrindinėmis urbanistinio kompleksiškumo mokslinėmis teorinėmis prieigomis, su miesto viešųjų erdvių tarpusavio sąveikos dėsningumais, skirtingais judėjimo ekonomikos mieste bei urbanistinės erdvės socialumo aspektais. Tam tikslui pasitelkiami keli esminiai teoriniai ir empiriniai mokslinių tyrimų metodai. Pirmasis - Space Syntax analizė, pagrįsta fundamentaliu Bill Hillier „Space is a Machine“ teoriniu veikalu ir naudojant bazinį Spac Syntax programinės įrangos paketą. Šis metodas padeda suvokti esamą miesto visuomeninių erdvių sistemos socialumą, naudojimą ir socialinį patrauklumą vizualinio grafo, pasiekamumo aspektais, kas yra esminiai miesto judėjimo ekonomikos principai. Antrasis mokslinis tyrimo metodas - lauko tyrimai, kuomet studentai skirtingu metu realiai stebi nagrinėjamą viešąją erdvę, siekdami patikrinti gautus Space Syntax rezultatus ir atskleisti fenomenus bei konkrečios erdvės ypatybes, kurių programinė įranga parodyti negali. Stebėjimas (lauko tyrimas) atliekamas nepertraukiant kelias dienas, išsiaiškinant pagrindinius realius pėsčiųjų srautus nagrinėjamoje viešojoje miesto erdvėje bei nusistovėjusias kasdienio gyvenimo ar gyvensenos konkrečioje aplinkoje ypatybes. Tuo tikslu ir liečiant miesto antropologinį lygmenį atskirais atvejais atliekami giliminiai interviu su vietą ir visuomeninę erdvę kasdien naudojančiais gyventojais. Gauti empiriniai duomenys gretinami su Space syntax rezultatais, jie verifikuojami tikslinant Space syntax grafinių duomenų detales taip, kad jos atitiktų stebėjimus. Paprastai šie du duomenų segmentai atitinka ir yra papildomi skirtingo lygmens fenomenologine ir/ar miesto antropologijos informacija, kuri yra apibendrinama. Lygiagrečiai stebėjimo bei Space Syntax analizei atliekama konkrečios vietovės ir viešosios erdvės istorinių duomenų ir morfologinės raidos lyginamoji analizė. Atlikus analitinę dalį ir įvertinus jos duomenis, studentai siūlo projektinius sprendinius keliais etapais:

A. Bendruosius tirtos visuomeninės erdvės pertvarkos principus, kurie atitiktų esmines vietos vertybes, nusistovėjusios gyvensenos savybes ir kurie tikrinami Space Syntax programa, eksperimentuojant su skirtingomis erdvės konfigūracijomis, siekant surasti tinkamiausią nagrinėjamai viešąjai erdvei pertvarkyti, užtikrinant maksimalų jos socialumą.

B. Funkcinė programa, kuomet nusistatytoje optimalioje visuomeninės erdvės konfigūracijoje, kuri užtikrintų maksimalų jos socialumą, siūlomos skirtingos funkcijos bei jų lokacijos erdvei.

C. Architektūrinė raiška, kuomet atsižvelgiant į A ir B etapus pasiūlomas erdvės sutvarkymo architektūrinis įvaizdis ir jo formavimo principai, pasiliekant urbanistinio dizaino lygmenyje. Projektinio pasiūlymo detalumo laipsnis priklauso nuo sudėtingumo ir konkretaus autoriaus ar grupės.

Parengė kurso vadovas, architektas, Vilniaus fakulteto Architektūros katedros dėstytojas prof. dr. Tomas Grunskis