Tomas Martišauskis: Iš visos širdies
2025 10 03 –10 31
Spalio 3 d. (penktadienį), 18 val. atidaroma meno dr. Tomo Martišauskio darbų paroda „Iš visos širdies“. Paroda eksponuojama Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ I-ame aukšte (Maironio g. 3, Vilnius).
„Veikmės ir laiko tėkmės laukuose, stabilaus pagrindo ir saugumo poreikis susiduria su būtinybe nuolatos abejoti saugumo infrastruktūrų veiksnumu ir pastovumu, jų neprognozuojamu ir galimu šalutiniu poveikiu. Sakydami „Iš visos širdies“, mes į tai reaguojame atvirai, sukurdami saugumo lūkestį – prašome pasitikėti mūsų nuoširdumu ir norime panaikinti nuolatos mus lydinčią nuojautą apie įtampas ir neatitikimus tarp tikrųjų jausmų, veiksmų ir ketinimų. Mes norime nurimti ir nuraminti.
Tačiau šis, dažną linkėjimą lydintis posakis, parodoje tampa ne vien retorine formuluote, bet ir etine deklaracija, žyminčia reakcijos galimybių rinkinį, nutaikytą į išvešėjusius nestabilumus, atsaką į dabarties sąlygas ir kolektyvines patirtis – sveikatos ar geopolitines krizes, nuolat juntamus socialinius skausmus ir nerimastingumus, struktūrinius nepasitikėjimus, vis sprūstantį cinizmą ir produktyvumo nebeišlaikančios ironijos įsigalėjimą. Paroda, kalbėdama „Iš visos širdies“, išsisako atverdama savistabias abejones, išpažįsta rimtai ryžtingą naivumą, trokšta atrasti santykį su tiesa, net jei ji fragmentiška, sąlygiška ar prieštaringa. Jungdama daugiapoliškumus – ironiją, idealistišką tikėjimą, skepticizmą ir tvirtą įsipareigojimą, istorijos refleksiją, dabartyje beišsineriančių jos gijų mazgą, ji prasideda žodžiais, nuoširdumo pažadu, „romantiniu atsaku į krizę“ ir galimų veikmės, atliepimo gairių bei optimistinės laikysenos, kolektyvinio ateities vaizdinio paieškų knietuliu.
Tomo Martišauskio mąstymas remiasi jautria empatija, atvirumu ir skvarbia atida, tačiau kartu išsaugo prieštaringumą – daugianarį sugretinimą, leidžiantį artikuliuoti tam tikras tiesas, net jei jos nėra universalios ar veiksmingos. Savo kūrybą grįsdamas nuolatiniu judėjimu tarp pozicijų, svyravimu ir levitavimu, sisteminio neužbaigtumo suvokimu, išorinės būties ir jos taisyklių visumos pripažinimu, susitaikymu su visus individus formuojančia išore, menininkas siekia atlikti filosofinį gestą, resignifikuoti stabilumo taškus, iliuziškai veiksnias infrastruktūras, neartikuliuojamas, bet mus formuojančias jėgas. Jo darbuose atsiveria bendramatis ir žmogiškas troškimas turėti vietą bei prasmę – kaip atsvara nužmoginančiai socialinei ar simbolinei galiai. Jis kuria laikyseną, kuri vienu metu yra ir po užraktu, ir naiviai atvira, ieškanti išsprūstančio tęstinumo ilgesio, autentiškumo. Tai santykis su trapia dabartimi ir joje tūnančiomis atsako trajektorijomis, jose slypinčiomis galimomis ateitimis laike, kai atsiduriame nerimastingumo apsuptyje.
Paroda „Iš visos širdies“ skatina permąstyti nuoširdumą ne kaip idealą, bet kaip veikimo principą. Ji siūlo jį suprasti kaip būdą sumažinti prieštarą tarp jausmų ir veiksmų, tarp troškimų ir realybės, o kartu – kaip galimybę kurti bendresnį emocinį, meninį ir politinį pagrindą, šiomis metamoderniomis dabarties jutimų struktūros sąlygomis.”
Tomas Martišauskis (g. 1977 m.) gyvena ir dirba Vilniuje. 2000–2004 m. jis studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo skulptūros bakalauro laipsnį, o 2004–2006 m. – magistro laipsnį toje pačioje srityje. Vėliau, 2015–2020 m., Martišauskis tęsė meno doktorantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jo meninis tyrimo projektas „Hipotetinės skulptūros. Nuo mito iki metodo. Meno ir technikos įtampos, sąsajos ir hibridiškumas“ atskleidė įžvalgas apie šiuolaikinio meno ir technologijų sąveiką, už ką jam buvo suteiktas meno daktaro laipsnis.
Menininkas – Tomas Martišauskis
Kuratorius – Linas Bliškevičius
Parodos architektas – Povilas Marozas
Grafinis dizainas – Jurga Želvytė
Ypatinga padėka – Jogintė Bučinskaitė
Parodą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba
Parodos partneris – Vilniaus dailės akademija, parodų salės „Titanikas“