Romarika Pikelienė I Tirpstančios ribos

2024 10 11 – 12 08

„Tirpstančios ribos“ – tai meninė refleksija apie trapumą ir nykstančią pusiausvyrą tarp žmogaus veiklos ir gamtos. Kūrinio stiklo struktūros ir šviesos lūžiai kuria vizualinę nuorodą į ledynų masyvus, kurie kasdien tirpsta globalinio atšilimo akivaizdoje.

Medžiagos, kurias pasirinkau, įkūnija kontrastą tarp laikinumo ir ilgaamžiškumo, tarp praeities formų ir dabarties realybės. Veidrodžių atspindžiai čia veikia ne tik kaip optinė iliuzija, bet ir kaip kvietimas peržengti akivaizdų paviršių, susimąstyti apie tai, kas slypi giliau – tiek ledynų gelmėse, tiek mūsų sąmonėje. Mažėjantys stiklo blokai pabrėžia laipsnišką ledynų nykimą, tačiau visiškai neužbaigia šio proceso, lyg leistų pajusti dar nenuspręstą lemtį.

„Tirpstančios ribos“ – tai ne atsakymas, o klausimas, koks ryšys egzistuoja tarp klimato kaitos ir žmogaus veiklos, ir kaip mes, kaip kūrėjai ir stebėtojai, galime prisidėti prie šios ribos išsaugojimo ar peržengimo.

VDA Lauko ekspo