2025 11 08 – 12 06
Atidarymas: Lapkričio 7 d., 17 val.
VDA parodų salės Titanikas (Maironio g. 3, Vilnius).
Menininkai / kuratoriai
Adomas Žudys, Artūras Mitinas, Eglė Kliučinskaitė, Gailė Griciūtė and Miki Ambrózy, Gediminas Viliūnas, Gerda Liudvinavičiūtė, Ieva Butkutė, Ieva Rižė, Ieva Šlaičiūnaitė, Indrė Liškauskaitė, Justė Tarvydė, Justina Semčenkaitė, Justinas Dūdėnas, Kipras Dubauskas, Marija Nemčenko, Neringa Poškutė-Jukumienė, Nina Nowak, Renata Mockutė, Sophie Durand.
„Kompostas – tai dalykai, šiukšlės, atliekos, bet kas, kas po kurio laiko virsta dirvožemiu. Tam reikia tylos, tamsos, laiko ir kantrybės. Iš komposto auga ištisi sodai.“ Ursula K. Le Guin, 2006
Kompostas gali būti tiek epistemologinis, tiek estetinis modelis, kuriame tyrėjas nėra neutralus stebėtojas, bet aktyvus dalyvis – tas, kuris jungia seną ir naują, mintį ir materiją. Kompostuojant žinias ir praktiką, pradeda nykti disciplinų ribos, teorijos susipina su pojūčiais, o tekstai virsta tekstūromis. Tokiu būdu meninis tyrimas tampa gyva ekosistema, kurioje irimo procesai virsta kūrimo veiksmais, o laikinasis pobūdis pats savaime tampa produktyvia būsena.
Kompostas yra gyvas, nuolat kintantis darinys – panašus į meninių tyrimų procesus. Jis atsiranda per irimą, sluoksniavimąsi ir abipusę transformaciją, kai tekstai, idėjos ir eksperimentai pradeda veikti kaip maitinanti terpė naujiems mąstymo būdams. Kompostavimo ciklas čia naudojamas kaip gyva metafora meninių tyrimų pažangai, kur kiekvienas etapas atspindi atskirą tyrimo, refleksijos ar kūrybinio darbo fazę. Šie etapai yra:
1. Rinkti (rinkti medžiagą: idėjas, archyvus, užrašus, ankstesnius darbus).
2. Sluoksniuoti (derinti teoriją su praktika; pojūčius su analize).
3. Fermentuoti (koncepcijos įkaista; atsiranda netikėti ryšiai; senos idėjos irsta).
4. Formuoti (instaliacija, tekstas, performansas ar objektas susilieja).
5. Integracija (rezultatai skleidžiami ir sėjami tolesniems ciklams).
Ši Vilniaus dailės akademijos meno doktorantų darbų paroda, kurią jie patys ir organizuoja, yra proga pabandyti suvokti šiuos matomus ir nematomus ryšius, nes šios įvairios praktikos ir individualios tyrimų trajektorijos susilieja, atskleisdamos vienijančių probleminių sričių sambūvį ir įvairovę.
Taip atsiranda persidengiančios ar susijusios tyrimų sritys. Šios teminės, medžiaginės ir kitos giminystės formos ne visada yra akivaizdžios ar aiškiai išreikštos, bet būtent dėl to jos įgyja neapibrėžtą svarbos ir aktualumo jausmą, susirūpinimą ir dėmesį tam, kas šiuo metu formuojasi (ar keičiasi).
„Tyrimai yra susiję su neatsakytais klausimais, bet jie taip pat atskleidžia arba neabejotinus atsakymus“ (Wilson, 2008. 6). Tai, kas išauga iš komposto, vėl tampa kompostuojama per pakartotinius projektų vystymus ir taip pat ir kitų žmonių.
Ši paroda yra kvietimas tapti besivystančios diskusijos dalimi.
Parodą lydės viešų renginių programa, kuruota Sophie Durand. Daugiau netrukus.
Parodos pabaigoje lapkričio 27-28 dienomis vyks Vytauto Michelkevičiaus kuruotas tarptautinis forumas „Kodėl menininkai yra geresni pasakotojai nei kiti tyrėjai. 15 metų rašymo eksperimentų Vilniaus dailės akademijoje ir už jos ribų“.
Dizainas: Dovilė Džervutė-Laurinkienė
.jpg)