"IN the Castle" - Žygimanto Augustino paroda Panemunės pilyje

Didybės manija, narciziškumas ir kolonializmas neatsiejami. Noras užkariauti svetimas teritorijas, jų pilis ir tvirtovės – dažniausiai tėra vienos asmenybės įgeidis. Šis įgeidis visais laikais buvo pateikiamas kaip tautos ar didelės grupės žmonių valia,  taip kratantis atsakomybės, manipuliuojant kitų žmonių silpnybėmis ir baimėmis.

Raidės „IN“, papildančios ir atskiriančios parodos autoriaus vardą (Žygimantas Augustinas) nuo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1520–1572), gali būti perskaitomos kaip anglų kalbos prielinksnis, kuris žymi vietą, laiką, priemonę, būseną, tikslą. Būtent šis sutapimas tampa pretekstu autoriui įsikūnyti į minėtą istorinę asmenybę ir įsitvirtinti pilies interjere, prikabinant savo atvaizdų. Tai archajiškas užkariavimo būdas, paremtas vaizdų galia bei valdžios ir įtakingumo demonstravimu per savo atvaizdą. Paveikslai nutapyti remiantis istorinėmis detalėmis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje interjerais, kitų dailininkų kurtais valdovų portretais, istorikų citatomis.

Istorikė Małgorzata Duczmal teigė, kad valdovas Žygimantas Augustas, organizuodamas Unijos seimą 1569 m. Liubline, buvo silpnos sveikatos. Šis teiginys tapo įkvėpimo šaltiniu portretui, kuriame parodos herojus vaizduojamas su širdies ritmo monitoriavimo įrenginiu. O faktas, jog valdovas Žygimantas Augustas vedė iš meilės Barborą Radvilaitę, tačiau nesusilaukė palikuonio, pratęsiančio Jogailaičių dinastiją, tapo pretekstu ištaisyti šią klaidą sukuriant menamą palikuonio atvaizdą. Šis atvaizdas sukurtas gretinant Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės veidus ir kraniometrinius duomenis bei nutapytas dažais, padarytais iš pigmento, gauto sutrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje pamatinę plytą.

Susižavėjimo verta valdovo Žygimanto Augusto persona, daug davusi Lietuvos ir Lenkijos kultūrai, šioje situacijoje atsiduria dėl minėto vardų sutapimo. Istorijos perrašinėjimas, pasinaudojimas faktais bei abejotinais sugretinimais, visuomet buvo manipuliavimo visuomene priemonės, todėl humoras ir absurdas kartais tėra vienintelė galimybė prisiliesti prie tiesos.

Paroda veiks iki 2022 m. spalio 1 d.

Adresas: Panemunės pilis, Vytėnų g. 53, Pilies I k., Jurbarko r.

Tel.: 8-447 41729, 8-689 93185, el. p. panemunespilis@vda.lt

Darbo laikas: II–VII 10.00–18.00 val.

Paroda yra projekto IN dalis. Išsamiau apie projektą IN skaityti Žygimanto Augustino knygoje „To Žygimantas Augustas“ (Artseria, 2020 m.) ir internetinėje svetainėje www.augustinas.lt.

***

Žygimantas Augustinas gimė 1973 m. Lietuvoje, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Meną studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Florencijos meno akademijoje ir Niujorko Meno studentų lygoje. 2015 m. tapo pirmuoju dailės srities meno daktaru Lietuvoje. Nuo 1998-ųjų aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, surengė daugiau nei dešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Pagrindinės Žygimanto Augustino darbų temos – žmogaus kūnas ir jo būsenos, bei realybės ir fikcijos santykis vaizde. Kaip įkvėpimo šaltinį jis dažniausiai naudoja savo kūną ir įvairius tekstus. Jo kūrinių galima rasti Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Lewben Foundation kolekcijoje, Mo muziejuje bei kitose privačiose meno kolekcijose. Žygimantas Augustinas taip pat dėsto Vilniaus dailės akademijoje, skaito viešas paskaitas, rengia kūrybines dirbtuves, dalyvauja konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrinių ir paskaitų tematika – tapyba, piešimas, vaizdo sąsajos su realybe ir mąstymu, XVI – XVII a. Vakarų Europos tapybos ir piešimo specifika, autoportretas šiuolaikiniame mene.