Ieva Babilaitė: Randasi I VDA galerija 5 Malūnai

2026 09 01–10 07

VDA galerija „5 Malūnai“
Parodos atidarymas rugsėjo 1 d. 17.00 val.
Kuratorė Marija Marcelionytė-Paliukė

Pamenu, koncerte sėdėjau šalia Ievos. Po akimirkos ji išsitraukė savo užrašų knygelę ir ėmė piešti.  Tada galvojau: koks neįtikėtinai, neįmanomai garsus jos pieštukas ir puslapio pervertimas. Garsesnis už simfoninį orkestrą...

Kai prieš daugiau nei trisdešimt metų buvau Šarūno Saukos namuose, kažkas jo paklausė, kas verčia jį tapyti. Jis pažvelgė iš padilbių, sulinkęs prie didžiulio tapomo darbo, ir rodomuoju pirštu, vos vos suvirpinęs orą link medinės trobos pastogės, tarė: „Aš kasdien girdžiu Nomedos teptuko skrebenimą.“

Ieva nuolat ieško tylos, bet regis, kad dar nežino, kaip garsiai tai daro.

Norėjau jos parodos savo erdvėje – galerijoje, kurioje niekada nebūna tylu, ji pereinama, skersvėjuota, atvira ir komplikuota. Joje nėra pastovaus ritmo, jai negali diktuoti savų idealių sąlygų. Ją tiesiog turi priimti ir leisti save pakuruoti. Joje – nepasilėpsi.

Norėjau ištraukti Ievą – vaizdą, garsą, nerimą... –  iš mažų knygelių į erdvę ir sukurti jausmą, kad, taip taip, jose jau yra viskas, jų ir užtektų, bet būtų lyg per paprasta, pažįstama. Tai primintų archyvo atvėrimą, kai menininkas ant debesies kojomis mataruoja ir jau nebegali redaguoti savo užrašų. Aš norėjau, kad tos knygelės pastumdytų  galerijos – ir ne tik jos – sienas.

Esu girdėjusi, kad ugnį ugnimi, tam tikrais atvejais, galima užgesinti greičiau nei vandeniu...

Ieva Babilaitė – menininkė, iliustruotoja, kuratorė ir edukatorė, gyvenanti ir kurianti Vilniuje. Baigė Vilniaus dailės akademiją, kur įgijo grafikos magistro laipsnį, taip pat studijavo dailės terapiją. Šiuo metu yra Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros docentė. Lietuvos dailininkų sąjungos ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė. Surengė 17 personalinių parodų, dalyvavo daugelyje grupinių parodų Lietuvoje, Japonijoje, Italijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir kt. Veda kūrybines dirbtuves, edukacinius užsiėmimus, kuruoja knygos meno parodas. Iliustravo 24 vaikams ir suaugusiems skirtas knygas, kelių iš jų autorė ir iliustruotoja. Jos kūrybos meniniai sprendimai ir originalumas buvo pripažinti daugybe apdovanojimų ir prizų.

Daugiau apie autorę:

https://www.instagram.com/ibabilaite/
www.ievababilaite.art 
https://www.facebook.com/ieva.babilaite

Garsą fiksuojantį įrenginį padėjo įgyvendinti Matas Ibelhauptas
Už bendradarbiavimą ačiū Ievai Daščioraitei ir Grafikos katedrai

Paroda yra Vilniaus galerijų savaitgalio programos dalis

Ieva Babilaitė
Ne išgalvoti piešiniai

Randasi tai, kas rodosi – vaizdas, išaugintas minties, žodžio, veiksmo, garso.

Mano užrašų knygelės pilnos neišskaitomų keverzonių. Jas galima vartyti, žiūrėti, gal net pajausti – priimti kaip garsinius impulsus, brėžiančius kreives, koduojančius ritmą ir tampančius piešiniu. Gal tik fiksuoju. Kaip aparatas „Eurothem Chessel“, fiksuojantis garsą.

Ištartas žodis yra garsas, popieriaus glamžymas – garsas, teptuko, grafito ar ylos braukimas popieriaus paviršiumi – garsas. Tyla tarp storų mano dirbtuvės sienų – taip pat garsas. Praeitis, įgarsinta žodžiais ar vaizdu, pasiekia mane kaip aidas, atsitrenkęs į šios dienos sienas. Randas, kuris randasi kūne, galvoje ir atsispindi minčių tėkmėje, – taip pat garsas.

Garsas man yra ženklas – riba ir tai, kas randasi ją peržengus.

Ieškau savo vietos tarp sienų, žmonių, garsų ir žodžių. Jei kitam mano vieta atrodo nesuprantama ar nederanti, man ji yra sava. Yra kaip yra. Anksčiau tik nujaučiau, kad esu arti to, kas yra, o dabar matau. Vaizdas atskrieja anksčiau už mintį.

Yra dalykų, kurių nesuprantu. Galiu tik mėginti juos vaizduoti, priskirti jiems simbolį, rinktis linijos kryptį, storį, juodos spalvos gylį. Mintį, jausmą įvardiju tarsi apgraibomis – grafitiniu pieštuku ar yla. Kartais linijų gausa randasi kaip minčių kaltūnas, kurį vis painioju ir bandau išpainioti tiek savo galvoje, tiek popieriuje. Taip ir gyvenu – beveik suprasdama, bet apgraibomis. O kartais randasi ir aiškios mintys.

Tarsi žaidimas pagal pačios susikurtas taisykles: bandyti nuspėti, kuriuo keliu eiti, kad galutinis vaizdas taptų toks, koks ir yra.

Piešinys kuriamas naudojant 4B, 6B ir 8B grafitinius pieštukus. Jį sudaro keli sluoksniai: pirmasis – įrėžtas į popierių, tarsi kliūtis linijai ir minčiai; antrasis – padengtas tušu; trečiasis – vėl grafitinis pieštukas.