Danas Aleksa: Namas prie upės I VDA galerija 5 Malūnai

2026 03 16–04 17 

Parodos atidarymas kovo 16 d. 18 val., VDA galerijoje „5 Malūnai“ (1-as ir 2-as aukštas).

Gal čia turėjo stovėti vandens malūnas su nuolat besisukančiu ratu, vandens čiurlenimą paverčiančiu elektros energija? O gal čia ir stovi tas malūnas, tik kasdienis ėjimas į paskaitas rutinos šydu pridengė tą besisukantį ratą? Gal ta energija cirkuliuoja ne pastato kabeliais, o jame esančių žmonių kraujagyslėmis ir nervų kanalais?

Turbūt kaip ir daugelis iš savo gyvenimo atsimenat kažką susijusio su upe. Iš vaikystės pamenu maudynes kaime upelio gylėje, pamenu seklumoje įsibridusius tėvus, sumerkusius rankas tarp žolių ir mėtančius sugautas žuvis į krantą. Pamenu, kaip pastatė užtvanką ir kaimo centre atsirado tvenkinys. Pamenu karštas vasaros dienas Valakampių paplūdimyje. Pamenu, kaip iš mokyklos Žirmūnuose užšalusios Neries ledu parėjau namo į Antakalnį. Vilnelė mane lydėjo nuolat studentavimo metu ar einant į paskaitas, ar po paskaitų parke išsitiesus ant žolės. Vėliau maždaug už kilometro nuo tos vietos, kur Vilnelė įteka į Nerį, pastatė naują tiltą, o pievą šalia tilto pavertė laisvalaikio zona, kuri ilgainiui virto miestiečių mėgstama susibūrimo vieta. Netrukus po tuo tiltu visų stebimas praskrido Jurgis Kairys. Kiek vėliau, įkvėptas to skrydžio, niekieno nestebimas, išskyrus Evaldo Janso videokamerą, toje vietoje perplaukiau iš vieno kranto į kitą – tokiu būdu jau kaip menininkas ieškodamas ryšio su upe ištakų.

Anksčiau ekologijos temos nebuvo tokios aktualios, moderniosios gyvensenos sukeliamos grėsmės dar buvo tik nujaučiamos. Dabar ši tema tapusi mūsų gyvenimo fonu, kartu besiskverbiančiu ir į meno lauką. Pernai rudenį prie Kauno hidroelektrinės atliktas performansas – tai mano antras kūrinys, dedikuotas upei, šį kartą Nemunui. Užtvankos apačioje pasisėmęs du kibirus vandens užnešiau į viršų ir ten išpyliau. Kiek tuose kibiruose nešamas vanduo, vėlgi tekėdamas užtvanka žemyn, gali sugeneruoti elektros energijos?

Dabar, kai rašau šį tekstą parodos anotacijai, sausis toks šaltas, kambaryje radiatorius plieskia visu pajėgumu. Baisu bus gauti sąskaitą. Įdomu, jei taip ir toliau, ar bus įmanoma pereiti iš Žirmūnų į Antakalnį užšalusia Nerimi?

Danas Aleksa (1971, Vilnius) konceptualus tarpdisciplininio meno kūrėjas, dirbantis su skulptūros, objekto, performanso bei video menu. Pagrindinės menininko kūrybos ašys yra laikas ir erdvė bei jų tarpusavio santykis. Kūrinių leitmotyvais neretai tampa kasdienių situacijų fragmentai, susiję su konkrečia vieta. Menininkui taip pat svarbus visuomenės ir gamtos prisitaikymas prie nuolat kintančių sąlygų bei civilizacijos technologinio progreso. Jis tarsi nuolatinis stebėtojas analizuoja supančią aplinką, ją įvairiai trikdo bei laukia jos atgalinio atsako.

Danas Aleksa 1997 m. baigė skulptūros magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, yra surengęs daugiau kaip 20 personalinių parodų, dalyvavęs daugybėje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2012 m. yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Vilniuje.

Parodos kuratorė: Marija Marcelionytė-Paliukė

Parodos grafinis dizainas: Titas Antanas Vilkaitis

Parodą iš dalies remia Vilniaus dailės akademija