ALVYDAS LUKYS | TAI KAS LIEKA I Galerija ,,Akademija"

Paroda veiks: lapkričio 28 – gruodžio 15 d.

Parodos atidarymas: lapkričio 28 d., 18 val.

Šioje parodoje pristatomi trys darbų ciklai: “Tai kas lieka”, “Kompostas kaip natiurmortas” bei ikoniškoji “ARS BOTANIKA”.

Šiuose cikluose įžvelgiamas filosofinis diskursas, ironiškumas, sarkastiškumas ir specifinės humoro formos.

Alvydas Lukys (g. 1958) Šiauliuose. 1977 baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą. 1984 - Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Nuo 1990 dėsto Vilniaus dailės akademijoje, ir yra vienas iš Fotografijos ir videomeno specialybės kūrėjų. 1998 išrinktas Fotografijos ir medijos meno katedros vedėju.

Menininko darbams būdingos minimalistinės priemonės ir tipologinis metodas. Temos gimsta iš domėjimosi kultūros antropologija, todėl dominuoja įvairios kultūros apraiškos, žmogaus veiklos pėdsakai. 2018 A. Lukiui už fotografijų ciklus KRIKŠTAI (1988/1998/2018) ir DAIKTAI IŠ JŪROS (1988-1992) buvo skirta Neringos savivaldybės Mero premija, pažymint indėlį į Kuršių nerijos vardo sklaidą profesionalaus meno lauke.

Parodos kuratorė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė

-----

ARS BOTANICA

,,Projektą Ars Botanica pradėjau keliomis fotografijomis 2006 m., skirtomis A. Švėgždos atminimui. Ilgą laiką  dirbus su negyvais objektais, dėmesį patraukė augalai, kurie nevisada laikomi gyvi. Turiu galvoje termino Natiurmortas etimologiją.  Apie tai susimąsčiau, susidomėjęs savotišku ciklišku augalų gyvenimu ir atidžiau įsižiūrėjęs į augalų formas besikeičiant metų laikams. Dėmesys ypatingai padidėjo pradėjus eksperimentuoti su augalų sėklomis, prižiūrint ir sekant augalų vystymąsi ir nykimą. Neturėdamas specialios patirties, į augalų gyvenimą pažiūrėjau kitomis akimis, sakyčiau nepragmatinėmis, ne ūkininko ar vartotojo žvilgsniu. Bėgant laikui, atsiskleidė nepaprastai įdomus augalų pasaulis. Pasidomėjus šiuolaikiniu botanikos mokslu, atsivėrė neįtikėtinos augalų savybės, tokios skirtingos ir kartu panašios į gyvūnų. Vyraujantis antropocentrinis požiūris slepia nuo mūsų šį fantastišką, fenomenalų pasaulį.

Tai lygiavertė ir lygiagreti gyvybės forma, kurios dėka gali išgyventi gyvūnija, įskaitant ir žmogų.

Nuostabą kelia tai, kad daugeliui augalų nesvetima empatija ir kitos psichologinės ypatybės, būdingos gyvūnams.

Šis projektas vystosi jau beveik 20 metų ir pastebiu, kad į augalus vis tebežiūriu pro virtimo Natiurmortu (mirusi natūra) prizmę. Tačiau visoje šioje serijoje fotografijų siekiu sukurti atgimimo jausmą."

Alvydas Lukys

Galerija Akademija