Lietuvos mokslo tarybos organizuotoje studentų mokslinėje konferencijoje „Naujoji mokslininkų karta“, vykusioje gegužės 16–17 d., septynios Vilniaus dailės akademijos studentės mokslo bendruomenei pristatė savo tyrimų semestrų metu rezultatus. Didžiuojamės studenčių pasiekimais ir džiaugiamės, kad publika palankiai įvertino septynis mėnesius vykdytus projektus, domėjosi, su kokiais iššūkiais susidūrė tyrėjos, kaip joms pavyko pasiekti šiuos rezultatus.
Konferenciją „atidarė“ grafinio dizaino magistrantūroje studijuojanti Patricija Kell, kuri gilinosi į baltų mitologijos ir etnokultūros sritį, turinčią gilius kultūrinius išteklius, bet retokai pastebimą Lietuvos vizualiųjų komunikacijų dizaine. Atrinkusi aktualius vizualiosios komunikacijos dizaineriams šaltinius, susisteminus medžiagą, ji sudarė baltų kultūros šaltinių sąvadą, kuriuo dabar gali naudotis visi – jį galima rasti čia. Tyrimą įgyvendinti Patricijai padėjo prof. Aušra Lisauskienė.
Iš Islandijos į VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno (FAMM) katedrą studijuoti atvykusi studentė Katrín Guðmunds Sigrúnardóttir gilinosi į Lietuvos kaip posovietinės šalies charakterį, nacionalinį identitetą, veidą ir ypatumus. Kartu su tyrimo vadovu prof. Žilvinu Gyčiu Lilu ji derino dvi tyrimo tradicijas – humanitarinių mokslų ir meno. Ji praplėtė diasporos temos supratimą ir sukūrė meninį filmą „Leave Your Shadow“, sujungiantį realybę su įsivaizduojamu fiktyviu pasauliu, derinant animaciją su fotografija ir piešiniais.
Magistrantūroje grafiką studijuojanti Elena Augusta Victoria Reckevitz, kuriai padėjo dr. Rūta Spelskytė-Liberienė, nusprendė atlikti nisologinį Škotijos (Arron) ir Norvegijos (Flakstadøya ir Moskenesøya) salų tyrimą apie poveikį žmogiškam pasaulio patyrimui, juslumui ir kūrybiškumui. Šiaurės salos retai įtraukiamos į mokslinius salų tyrimus, todėl šis tyrimas prisideda plečiant mažai analizuotą sritį nisologijos kontekste. Gavusi LMT finansavimą, Elena lankėsi pasirinktose salose, „užfiksavo“ savo potyrius, bendravo su vietiniais gyventojais.
FAMM katedroje studijuojanti Gailė Cijūnaitytė savo tyrimui pasirinko technologijų vaidmens temą ir kartu su projekto vadovu doc. dr. Vytautu Michelkevičiumi nagrinėjo jų poveikį skirtingų neurotipų žmonėms ir vaikams. Jos tyrimo „Sensorika ir emocinė sveikata technologijų apsuptyje: per meną permąstant ateitį lydintį nerimą“ rezultatas – „laimės dėžutės“ – sensorinis įrankis, padėsiantis greitai ir kokybiškai slopinti nerimą. Jos sukurtos pagal Trakų pradinėje mokykloje vykusių kūrybinių dirbtuvių metu vaikų nupieštus eskizus. Gailė pakvietė vaikus tapti išradėjais ir pasvarstyti, kokias funkcijas tokia dėžutė galėtų turėti ateityje, kad padėtų jiems nusiraminti jaučiant nerimą.
Studentė Angelė Rukienė, padedama tyrimo vadovės doc. dr. Vaidos Almonaitytės Navickienės, tyrė „Apdailinio molio tinko galimybes interjere“. Angelė atliko eksperimentinius bandymus su įvairiomis natūraliomis ir antrinėmis žaliavomis: natūraliu moliu, iškastu skirtingose karjeruose, kavos tirščiais, džiovintomis levandomis, špinatais, anglimi ir dėvėta tekstile. Ji siekė sukurti unikalias ir tvarias apdailinio molio tinko technikas, kurios būtų draugiškos aplinkai, efektyvios ir inovatyvios interjero dizaino srityje.
FAMM studijuojanti Gabija Butkutė (tyrimo vadovas doc. Artūras Bukauskas) siekė atsakyti į klausimą, ar meno kūrinys gali raginti diskusiją, paskatinti prevenciją seksizmui prieš moteris Lietuvoje. Neretai įvairiose medijose moters atvaizdas pateikiamas kaip seksualinių fantazijų objektas, o jos kūnas –perkama ir parduodama prekė. Nepadorūs komentarai, pašaipios replikos, mikroagresija – sunkiai užfiksuojami. Gvildenant šią problemą, Gabija sukūrė skulptūrą iš muilo (savo kūno repliką), kuri buvo eksponuojama Vilniuje, Šiauliuose ir Radviliškyje. Netoli esančios vaizdo kameros užfiksavo praeivių reakcijas – skulptūra atkreipė jų dėmesį, privertė stabtelėti, domėtis kūriniu ir jo idėja. Didžioji dauguma respondentų iš trijų miestų mano, kad aukų kaltinimas yra paplitusi problema Lietuvoje. Rezultatai ne tik grindžia kūrinio idėjų aktualumą, bet ir tai, kad dauguma atpažįsta šią problemą, galbūt nori pokyčio.
Įvietinto meno ir scenografijos katedros studentė Roma Mikalauskytė eksperimentavo su šviesa, jai padėjo tyrimo vadovas doc. dr. Vygintas Orlovas. Tyrimo metu praktiniu būdu eksperimentuojant su šviesos ir transparentinių ar optinių savybių turinčiomis medžiagomis (įvairaus plastiko atmainomis), skirtingų tipų lęšiais, lazeriais bei hologramomis, integruotas interaktyvumas, o gauti rezultatai bus pritaikyti meno projektuose – šviesos projekcijose bei skirtingų medžiagų instaliacijose.
Kviečiame studentus teikti paraiškas LMT studentų tyrimų semestrų metu konkursui iki 05 31 d.
Laimėjus finansavimą teikiame konsultacijas ir pagalbą, įsigyjant reikiamas priemones, keliaujant į išvykas, siekiant atlikti išsamią savo tyrimo analizę ir galiausiai užpildant projektų rezultatų ataskaitą. Šie tyrimai – tai galimybė studentams savarankiškai atrasti naujų dalykų, tirti naują meno ar mokslo sritį ar dar labiau įsigilinti į dominančią nišą. Be to pristačius tyrimo rezultatus per metinę studentų konferenciją, neretai studentai sulaukia darbo pasiūlymų, užmezga naudingas pažintis arba sudomina savo darbais žiniasklaidos atstovus ir tuomet teigiamai viešina savo bei VDA vardą.
Aprašytiems studentų tyrimams semestrų metu finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarčių Nr.: S-ST-23-163, S-ST-23-164, S-ST-23-165, S-ST-23-166, S-ST-23-167, S-ST-23-168, S-ST-23-169.
