Skelbiamas LKT finansavimas, skirtas 12 kultūros programų ir jų veikloms

Lietuvos kultūros taryba tęsia 2022 m. finansavimo rezultatų skelbimą. Finansavimas paskirtas atminties institucijų veikloms, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldomeno žmogaus geroveiGlobalios Lietuvos“, vaikų ir jaunimo kultūroskultūros edukacijos, kultūros paveldo projektams, kūrybinėms bendruomenių iniciatyvoms.

Atminties institucijų (muziejų, bibliotekų ir archyvų) programos veikloms iš viso paskirstyta beveik 1 mln. 159 tūkst. eurų, finansuoti 88 projektai.

Inovatyvių paslaugų kūrimui paskirstyta 490 tūkst. eurų, finansuoti 27 projektai. Tikimasi, kad inovatyvios paslaugos padės plėsti kultūros paveldo sklaidą, suteiks galimybes informaciją gauti per nuotolį į mobiliuosius įrenginius, taip pat tobulės muziejų ir bibliotekų aptarnavimo kokybė, bus pritraukti lankytojai ir iš socialiai jautrių grupių. Taip pat, pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, tikimasi, kad parodos ir ekspozicijos taps gyvybingesnės ir patrauklesnės įvairaus amžiaus gyventojams, atsiras naujų erdvių kokybiškai praleisti laisvalaikį. Finansuoti projektai turėtų suteikti skaitytojams galimybes pasikeisti knygas per knygomatus jiems patogiu laiku.

13 kultūros ir meno sklaidos projektų paskirstyta 315 tūkst. eurų. Finansavimas daugiausia skirtas parodoms, knygų leidybai. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, atminties institucijų lankytojai gali tikėtis apsilankyti naujose muziejų salėse, ekspozicijose ir įdomiose parodose, kurios, be abejo, bus reikšmingos istorijai ir Lietuvos gyventojams ir šalies svečiams.

Šiemet pirmą kartą finansavimas skirtas muziejų kolekcijų mobilumui. 9 projektams iš viso paskirta kiek daugiau nei 108 tūkst. eurų. Dauguma finansuotų projektų – įvairių formų kilnojamosios parodos. Daugumą parodų papildys įvairios edukacinės veiklos, lektorių paskaitos, filmų peržiūra, diskusijos. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai skatins glaudesnį Nacionalinių ir savivaldybių muziejų bendradarbiavimą, įgyvendinant įvairius projektus. Tai leis mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyvenantiems žmonėms, iš arčiau, susipažinti su išskirtinę kultūrinę vertę turinčiais eksponatais, jų kolekcijomis.

Daugiau nei 189 tūkst. eurų skirta kultūros vertybių restauravimui ir tyrimams. Finansavimas skirtas 35 iniciatyvoms. Finansuoti archeologinių radinių, baldų, paveikslų, knygų, žemėlapių, bažnytinio paveldo objektų, gobeleno, metalinių skulptūrų ir kitų kultūros vertybių tyrimai, konservavimo ir restauravimo darbai. Konservuotos ir restauruotos kultūros vertybės bus skaitmeninamos ir eksponuojamos. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai turės ilgalaikį teigiamą poveikį kilnojamųjų kultūros vertybių fondo būklės pagerinimui.

Tarptautiniam ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui paskirstyta beveik 56 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 4 projektams. Finansavimas skirtas renginiams ir metodikos, kuri mažins diskriminavimą technologiniu aspektu, parengimui.

14 Meno žmogaus gerovei projektų paskirta daugiau nei 202 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas garsiniams leidiniams, muziejų pažintinėms-kūrybinėms veikloms, keramikos užsiėmimams, teatro, baleto, klasikinės muzikos, klounados ir kitoms veikloms. Tikimasi, kad įgyvendinant siūlomus finansuoti projektus bei juose numatytas veiklas pavyks sukurti naujas kultūrinės edukacijos, kūrybines bei metodologines veiklas, o taip pat pavyks į kultūrines, kūrybines bei edukacines veiklas sėkmingai įtraukti įvairias visuomenes grupes, dėl objektyvių priežasčių patiriančias tam tikrą kultūrinę atskirtį.

Programos „Ugdymas kultūra“ veiklos „Vaikų ir jaunimo kultūra projektams paskirstyta beveik 255 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas 41 iniciatyvai. Tikimasi, kad finansuoti projektai įtrauks regionų vaikus į kokybiškas, aukštos meninės ir kultūrinės vertės edukacijas arba jiems bus atvežami kokybiški renginiai. Bus vystomas kokybiškas kultūrinis ir literatūrinis mažiausiųjų ugdymas, be to, formuojamas teigiamas požiūris į skaitymą ir ypač poeziją. Mokiniai bus įtraukiami į kūrybiškas literatūros edukacijas, ugdomas jų kūrybiškumas. Bus užtikrinama naujos ir meniškai vertingos literatūros vaikams ir paaugliams, leidyba. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai turėtų padėti ugdyti integralų požiūrį į kultūrą ir meną, kaip itin svarbius visapusiškam asmeniniam tobulėjimui, savęs suvokimui.

Kultūros paveldo projektams šiemet skirta 145 tūkst. eurų. Finansuota 18 projektų. Finansavimas skirtas burlaivių išsaugojimui, seminarams, stovykloms, konferencijoms, industrinio paveldo aktualizavimui, paveldo ženklinimui, leidybos projektams, parodoms, ekskursijoms. Nemažai projektų skirta mokymams, kvalifikacijos kėlimui.

22 etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo iniciatyvoms paskirstyta daugiau nei 258 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas festivaliams, konkursams, folklorinės medžiagos skaitmeninimui ir atvėrimui, audimo tradicijų išsaugojimui, edukaciniams filmams, elektroninių sutartinių koncertams. Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, finansuoti projektai prisidės prie kontaktinių etninės kultūros veiklų atsigavimo pandeminiu laikotarpiu, etninės kultūros veiklų tęstinumo. Be to, finansuoti projektai turėtų paskatinti platesnį folkloro duomenų atvėrimą, tikslinių auditorijų plėtrą.

Finansavimas skirtas 30 kūrybinių bendruomenių iniciatyvų. Finansuoti projektai apima didelę bendruomenių rūšių įvairovę, ir, pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, skatins bendruomenių augimą, stiprins jų ryšius ir gyvybingumą. Iš viso finansuotiems projektams paskirstyta 250 tūkst. eurų.00

18 Globalios Lietuvos idėjos sklaidos projektų paskirstyta 160 tūkst. eurų. 16 Kultūros edukacijos projektų paskirta daugiau nei 132 tūkst. eurų.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro  pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.