Lietuvos kultūros taryba 312 meno sričių projektų paskirstė 4,3 mln. eurų

Lietuvos kultūros taryba skelbia 2023 m. literatūros, muzikos, scenos, taikomųjų ir vizualiųjų menų finansavimo rezultatus. Dalinis finansavimas paskirtas 312 projektų. Paskirstyta 4,3 mln. eurų.

„Visų pirma, reiktų pasidžiaugti, kad Kultūros ministerijai skyrus papildomus 1,6 mln. 2023 metams, meno sritims I kvietime buvo pridėta daugiau kaip 0,6 mln. eurų. Be šios injekcijos įtampa meno sričių konkursuose būtų daug didesnė, nes minėta suma yra analogiška visai literatūros kvotai. Greičiausiai nebūtų užtikrintas toks finansuojamų paraiškų intensyvumas, didinant atotrūkį tarp prašomos ir tarybos skiriamos sumos, siekiant finansuoti kuo didesnį kiekį projektų. Tuo tarpu dabar intensyvumo vidurkis per visas sritis yra 75 proc., vadinasi, sumanymai, į kuriuos investuojamos valstybės lėšos, galės būti įgyvendinami maždaug taip, kaip ir sumanyta. Žinoma, dėl šios priežasties, kaip ir ribotų lėšų dėsnio, rinktinis sąrašas trumpas – finansuoti 32 proc. paraiškų“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Literatūros srities projektams paskirstyta daugiau kaip 639 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 83 iniciatyvoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuojami projektai, kurie prisidės prie profesionaliosios literatūros lietuvių kalba ir verstinės literatūros raidos, didins aukštos kultūrinės bei meninės kokybės publikacijų skaičių Lietuvos kultūrinėje spaudoje, taip pat stiprins literatūros procesų viešinimą regionuose ir šiuolaikinės profesionaliosios Lietuvos literatūros matomumą užsienio šalyse, o šiuolaikinę literatūrą padarys prieinamesnę turintiems regėjimo negalią.

Muzikos srities projektams paskirstyta daugiau kaip 1,03 mln. eurų, finansavimas skirtas 52 iniciatyvoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuojami projektai, kurie galės užtikrinti akademinės, alternatyvios ir eksperimentinės muzikos, džiazo prieinamumą tiek didmiesčiuose, tiek regionuose, taip pat vyks aukšto meninio lygio ir praplečiantys publikos akiratį festivaliai, koncertai, bus išleisti muzikos laukui aktualūs natų leidiniai, muzikologiniai tekstai, muzikos įrašai, įvyks reikšmingos gastrolės.

Scenos menų srities projektams paskirstyta daugiau kaip 1,2 mln. eurų, finansavimas skirtas 77 iniciatyvoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuojami projektai, kurie užtikrins scenos meno lauko raidos stabilumą, aukštos kokybės ir netikėtų regionams kūrinių prieinamumą, naujų tarptautinių ryšių užmezgimo galimybes.

Taikomųjų menų srities projektams paskirstyta daugiau kaip 367 tūkst. eurų, finansavimas skirtas 22 iniciatyvoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuojami projektai, kurie apims skirtingas taikomųjų menų sritis, prisidės skatinant ir populiarint architektūros, dizaino, mados ir jaunųjų kūrėjų iniciatyvų įgyvendinimą tiek didmiesčiuose, tiek regionuose.

Vizualiųjų menų srities projektams paskirstyta 1,04 mln. eurų, finansavimas skirtas 78 iniciatyvoms. Lietuvos kultūros tarybos ekspertų teigimu, bus finansuojami projektai, kurie įgyvendins tiek didelių apimčių institucines iniciatyvas, pateiks reikšmingų ir pasižymėjusių menininkų kūrybą, tiek jaunesnės kartos menininkų naujas iniciatyvas.

„2023 m. meno sričių finansavimo konkurse įvyko pokytis, konsolidavus 10 meno sričių į penkias didžiausias – literatūrą, muziką, scenos, taikomuosius ir vizualiuosius menus. Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas toliau akylai stebės ir vertins naujo modelio poveikį, bet jau po I kvietimo akivaizdu, kad pavyko užtikrinti tolygesnį sričių poreikio tenkinimą. Pavyzdžiui, scenos menai, kuriuos sudaro teatras, šokis ir cirkas – anksčiau netolygumas buvo ryškus, daugiausiai atliepiant cirko ir mažiausiai teatro poreikio, siekiant paskatinti jauną meno sritį, tuo tarpu dabar pavyko pasiekti balansą, užtikrinant maždaug po 25 % kiekvienos scenos meno rūšies finansinio poreikio.

Be abejo, siekti balanso tarp sričių, o juo labiau jų vidinių posričių ir rūšių nebuvo paprasta, nes ir patys pareiškėjai tam lengvai priešinosi, pavyzdžiui, tai, ką galima laikyti eksperimentine muzika – priskyrė save klasikai, dalis cirko projektų save staiga identifikavo kaip teatrą, o dailės – kaip tarpdisciplininį meną ir taip toliau“, – pabrėžė A. Pakarklytė.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.