Vilniaus dailės akademijos Naujojo Europos Bauhauzo - NEB tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Zaleckis rugsėjo 2-3 dienomis dalyvavo Venecijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „International Conference on Architecture, Landscape and Urban Studies (ICALUS-24)“, skirtoje architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrimams aptarti ir pristatyti.
Konferencijoje prof. dr. Kęstutis Zaleckis skaitė pranešimą „Mathematical graph-based urban simulations as a tool for biomimicry urbanism?“. Pranešime pristatyti VDA NEB tyrimų centro tyrėjų vykdomi urbanistinės biomimikrijos tyrimai, buvo diskutuojama apie urbanistikoje taikytinus biomimikrijos principus bei tai, kad toliau plėtojant G. Pohl ir W. Nachtigall mintį, ši technologija yra evoliucijos tąsa, vykdoma kitomis priemonėmis. Dėl šios priežasties yra prasminga ieškoti biomimikrijos principų raiškos ilgą laiką egzistuojančiose, istorijos bėgyje kitusiose urbanistinėse struktūrose.
Pagrindinis tyrimų iššūkis – neužtenka įvardinti biomimikrijos principų, tokių kaip multifunkciškumas, įvairovė, saviorganizacija, fraktališkumas ir kt., juos svarbu aprašyti matematiškai bei minėtų principų raišką įvertinti kiekybiškai. VDA NEB tyrėjų grupė šiam tikslui pasiekti panaudojo matematinį grafų modelį, kuris naudojamas daugelyje mokslo sričių modeliuoti, geriau pažinti ir prognozuoti tokių kompleksiškų sistemų funkcionavimą, kaip žmogaus smegenys. Naudojant atvirus duomenis buvo sukurti matematiniai Vilniaus, Rygos ir Talino modeliai; patikrintas jų veikimas, lyginant atliktus skaičiavimus su realiu gyventojų tankumu bei miesto funcionavimui svarbių objektų išsidėstymu (visais trimis atvejais gautos stiprios koreliacijos); pasiūlyti matematiniai rodikliai svarbiausių biomimikrijos principų raiškos įvertinimui ir atliktas miestų palyginimas.
Kuris iš miestų labiausiai atitinka biomimikrijos principus? Išsami tyrimo analizė bus pateikta šiais metais pasirodysiančiame mokslo straipsnyje. Išlaikant mokslinę intrigą, galima atskleisti, kad Vilniaus miesto seniūnijoms, lyginant jas su Ryga ir Talinu, trūksta multifunkciškumo. Vilniaus erdvinė struktūra labiausiai iš visų trijų miestų orientuota į individualaus automobilio naudotojus, tuo tarpu Rygoje ir Taline didesnė dalis kaimynysčių yra patrauklesnės judėjimui pėsčiomis.
Iliustracijose pateikiami vaizdai iš tyrimų medžiagos:
Open Street Map modeliavimui surinkti duomenys:
Vienas iš modeliavimo rezultatų: prekybos vietų kuriami traukos laukai Vilniuje. Raudona spalva identifikuoja tankesnį prekybos taškų išsidėstymą. Vieno kilometro spinduliu aplink juos yra tankesnis gatvių tinklas.
Skirtingų kelionės tikslų (darbo vietų, laisvalaikio traukos taškų, mokymo įstaigų, parduotuvių) kuriamo traukos lauko santykinis stiprumas ir gyventojų skaičius Vilniaus seniūnijose.
