Žmogui būdingi erdvės suvokimo mechanizmai bei reakcijos į tai, ką mato, formavosi ilgos evoliucijos, vykusios gamtinėje aplinkoje metu. Kas būdinga šiam suvokimui ir kas iššaukia teigiamas ar neigiamas reakcijas, nagrinėja įvairios psichologijos teorijos: Geštaltpsichologija, dėmesio atkūrimo teorija (Attention restoration theory), perspektyvos-prieglobsčio teorija (Prospect-Refuge Theory), psichologiškai priimtinos aplinkos (Preffered Environment) modelis, sukurtas aplinkos psichologų ir kt. Logiška manyti, kad architektūrinė aplinka, atitinkanti minėtų teorijų įvardijamas žmogui patrauklias aplinkos savybes, yra artimesnė gamtinei aplinkai, net jei tiesiogiai nekartoja pastarosios formų.
NEB tyrimų centre, dr. Kęstutis Zaleckis ir Gediminas Viliūnas atlieka architektūrinės biomimikrijos tyrimus ir šiuo metu analizuoja, kokios architektūrinių erdvių savybės lemia jų artumo suvokimą, susižavėjimą, perspektyvos ir prieglobsčio derinį, formos ir funkcijos suderinamumą, tęstinumą ir t.t. Tyrimu metu naudojami matematinio grafo modeliai, aprašantys erdves kaip tinklus, leidžia modeliuoti esamų ir nuspėti tik dar projektuojamų erdvių vizualinio suvokimo ypatumus arba pažvelgti į istorinį statinį „jo naudotojų“ akimis. Kol kas tyrinėjami įvairūs istoriniai ir šių dienų pastatai, tačiau vėliau, tyrimų idėjai pasitvirtinus, planuojama tirti ir urbanistines erdves.
Iliustracijoje pateikiami kelių žinomų pastatų planų pavyzdžiai, kuriuose karštesnės spalvos, remiantis dėmesio atkūrimo teorija, rodo „susižavėjimą“ (Fascination) keliančias erdves. Iliustracijoje pateikti šių pastatų planai: Gobekli Tepe vienos iš šventyklų, Horo šventyklos Edfu, Prisikėlimo bažnyčia Kaune, Senovės egiptiečio gyvenamasis namas El Amarnoje ir A.Iljinienės namas Kaune.
