• Naujienlaiškis
  • Š. m. vasario 25 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinio susirinkimo metu VDA Vilniaus fakulteto Dailės istorijos ir teorijos katedros magistrėms Daliai Aleksandravičiūtei ir Aistei Žvinytei bei kitiems laureatams iškilmingai įteiktos LMA premijos už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus.

    Magistrei Daliai Aleksandravičiūtei LMA premija skirta už mokslo darbą Jurgio Baltrušaičio „Veidrodis“: šaltiniai, turinio aspektai, kontekstai (darbo vadovė dr. Tojana Račiūnaitė).

    Tyrime nagrinėjamas meno istoriko Jurgio Baltrušaičio (1903–1988) veikalas Veidrodis: studija apie mokslinę legendą – atradimai, mokslinė fantastika ir apgaulės (Le Miroir: essai sur une légende scientifique – révélations, science-fiction et fallacies, 1978). Darbe kontekstualizuojami pagrindiniai teoretiko naudoti šaltiniai: XVII a. jėzuitų optika, įdomybių kabineto struktūra, istorinės atminties vietų ir laiko modeliai. Siekiant atskleisti pagrindines Baltrušaičio tyrinėtas veidrodžio idėjas, analizuojamas Archimedo uždegančio veidrodžio mitas, veidrodinių teatrinių mechanizmų metamorfozės, optiniai atmosferos reiškiniai. Šiuose aspektuose atsiskleidžia iracionalios mito logikos ir tiksliųjų mokslų sąsajos. Veidrodžio specifikai atskleisti pasitelkiamios neklasikinių teoretikų idėjos: A. Warburgo Mnemosynes atlasas, H. Focillono formų gyvenimo sampata, G. Deleuze’o klostės koncepcija.
     

    Ši premija man yra labai reikšminga - ji liudija aukštą mano žinių ir darbo įvertinimą. Tai - svarbus akademinės bendruomenės pripažinimo ženklas. Jaučiu nuoširdžią padėką savo darbo vadovei dr. Tojanai Račiūnaitei bei prof. Antanui Andrijauskui už jų paramą ir rūpestingus patarimus man rašant šį magistrinį darbą.  

    Dalia Aleksandravičiūtė

    Magistrei Aistei Žvinytei LMA mokslo premija skirta už mokslo darbą Georges’o Didi-Hubermano vaizdo teorijos filosofinės ir psichoanalitinės prielaidos bei jų raiška vaizdotyros praktikoje (darbo vadovė dr. Tojana Račiūnaitė).

    Mokslo darbe analizuojama vizualiųjų studijų tyrimuose pateikiama alternatyva tradiciniams ikonologiniams ir ikonografiniams metodams. Tyrimui pasirinkta Lietuvoje išsamiai netyrinėta, šiuolaikinės meno istorijos ir filosofijos atstovo Hubermano vaizdo koncepcijos teorija. Jos prielaidos atskleidžiamos fotografijos, tapybos interpretacijose bei konceptualių parodų kuravimo veikloje.
     

    Apdovanojimas suteikia pasitikėjimo savimi ir įpareigoja toliau tęsti pradėtus tyrimus.

    Aistė Žvinytė

    Taip pat sveikiname magistrių Dalios Aleksandravičiūtės ir Aistės Žvinytės darbų vadovę, menotyrininkę dr. Tojaną Račiūnaitę - 2019 m. Lietuvos mokslo premijos laureatę! Menotyrininkei skirta premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityse už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai“.