• Naujienlaiškis
  • VDA bibliotekos Meno skaitykloje iki 2018 m. gruodžio 13 d. 19 val. veikia dailės istorikės, menotyros mokslų daktarės Ingridos Korsakaitės jubiliejui skirta paroda „Ingrida Korsakaitė – šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė“.


    Dr. Ingrida Korsakaitė. Asmeninio albumo nuotrauka 

    Šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė

     

    Neįmanoma pasakyti nieko esminio apie XX a. Lietuvos grafiką, nepasirėmus Ingridos Korsakaitės knyga „Gyvybinga grafikos tradicija“ (1970). Taip, Ingrida rūpinosi ir „XX a. lietuvių dailės istorijos“ trijų tomų (1982, 1983, 1990) parengimu bei leidyba, jos kūdikis – kolektyvinė monografija „Išeivijos dailė: tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo“ (2003). Nacionalinė dailės istorija neįsivaizduojama be Korsakaitės tekstų, skirtų Rimtauto Gibavičiaus, Stasio Krasausko, Viktoro Petravičiaus, daugelio kitų grafikų kūrybai. Tačiau „Gyvybinga grafikos tradicija“ – ne tik pirmasis didelis tuo metu jaunos mokslininkės darbas, bet ir veikalas, kurio pavadinimo žodžiai „gyvybinga tradicija“ tiksliai nurodo Korsakaitės profesinės veiklos orientyrus bei kryptį, galėtų būti jos mąstymą ir rašymą apie dailę trumpai nusakantis motto. Atidi tradicijai, tiksli ir kruopšti Ingrida nebijo pasiduoti intuicijai ir aistrai, apimančiai akistatoje su jos vaizduotę įkraunančiu meno kūriniu. Tai jos tekstams suteikia gyvybės, o idėjoms gyvybingumo. Dėl to 1973 m. gimė puiki knyga apie tuo metu marginaliniais laikytus Antano Gudaičio piešinius, iš tokio derinio radosi straipsniai apie iliustruotas vaikų knygas, atnešę ir vieną labiausiai branginamų įvertinimo ženklų – 2001 m. už su Aurelija Rabačiauskaite parengtą knygą „Lietuviški elementoriai“ (2000) abi autorės buvo apdovanotos Martyno Mažvydo premija.

    Šiais metais Ingridai sukako 80 metų ir jos planuose – monografija apie vaikų knygas.

    Ingrida Korsakaitė gimė 1938 m. spalio 31 d. Biržuose literatūros kritiko ir rašytojo Kosto Korsako ir memuaristės Halinos Nastopkaitės-Korsakienės šeimoje. 1956 m. baigusi Vilniaus S. Nėries gimnaziją ji pasirinko dailės istorijos ir teorijos studijas. Lietuvoje tais laikais jokia aukštoji mokykla tokių specialistų nerengė, tad teko keliauti į tuometinį Leningradą ir studijuoti Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute. Po studijų grįžusi į Vilnių nuo 1961 m. Ingrida dirbo akademinį darbą, 1970 m. apgynė disertaciją. Buvo LSSR MA Istorijos instituo Menotyros sektoriaus mokslinė bendradarbė, 1982–85 m. vadovavo šio padalinio pagrindu įkurtam Dailės istorijos skyriui. Šiame skyriuje dirbo iki pat išėjimo į pensiją 1999 m. Nepriklausomybės metais įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1995 m. įstojo į Tarptautinę dailės kritikų asociaciją AICA, buvo viena Lietuvos dailės istorikų draugijos steigimo iniciatorių ir pirmoji šios organizacijos pirmininkė. Šių organizacijų veikloje dalyvauja iki šiol, taip pat yra aktyvi Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY), Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei M. Mažvydo bibliofilų klubo narė.

    Sveikiname Ingridą ir kartu su ja švenčiame jos gimtadienį šia paroda, primenančia, kiek daug ji prisidėjo, kad Lietuvos meninės kultūros tradicija išlaikytų savo gyvybingumą.

     

    Prof. Giedrė Jankevičiūtė


    Parodos atidarymo akimirka. Andrej Vasilenko nuotrauka

     

    Nuotraukų galerijoje – nuotraukos iš Dr. Ingridos Korsakaitės gyvenimo