Rugsėjo 29 d. Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102) atidaroma tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo paroda PORCELIANO MIESTAS.
Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumas, vykdomas jau XXI-ąjį kartą, šiemet pristatomas kaip „Kaunas 2022 - Europos kultūros sostinė“ programos dalis. Parodą sudaro dvi dalys: viena - tai simpoziume dalyvavusių tarptautinių menininkų sukurti porceliano meno kūriniai specialiai šiai parodai, kita skirta Kauno porceliano istorijai. Pagrindinė parodos tema - „Porceliano miestas“ kvietė menininkus reflektuoti post industrinio keramikos meno ir dizaino temose, ieškoti ryšio su Kauno miesto porceliano paveldu.
Šių metų kaulinio porceliano simpoziumo dalyviai - tai keramikos srityje pasaulyje gerai žinomi ir tarpdisciplininiai menininkai: Monika Patuszynska (Lenkija), Alison Safford (JAV), Janina Myronova (Lenkija/ Ukraina), Sabrina Basten (Vokietija), Jurgita Jasinskaitė (Lietuva), Ming-Miao Ko (Belgija), Jānis Kupčs (Latvija), Viktoria Maroti (Vengrija Liudas Parulskis (Lietuva).
Parodą lydinti teminė ekspozicija, kuruojama dr. Roko Dovydėno, apžvelgia Kauno porceliano istoriją, Jiesios masinės produkcijos ir mažo tiražo dizaino pavyzdžius, „Idėjos“ simpoziumų metu kurtus darbus, naudojantis gamyklos formomis, Kauno dailės instituto keramikos ir porceliano katedros sukurtus servizų projektus.
Eksponuojama Laisvės alėjoje, tarpukario modernizmo rūmuose įsikūrusiame pašte, paroda simboliškai nutiesia tiltą tarp regioninės kaulinio porceliano istorijos ir šiuolaikinės, daugiakultūrinės, tarpdiscipliniškos visuomenės. Parodos autoriai – dauguma atvykę į Lietuvą iš skirtingų šalių ir vos keletas tiesiogiai baigę keramikos studijas – pasitelkę sudėtingą kaulinio porceliano medžiagą atskleidė kokia įvairi gali būti meninė ir idėjinė išraiška. Taip pat, kaip svarbu ir įdomu į vieną parodą sukviesti skirtingų kartų bei disciplinų menininkus, nes tik nustojus juos segmentuoti parodomis, mugėmis, taikomojo ir vizualinio meno kategorijomis atsiranda naujos galimybės šiuolaikiniui menui bei visoms jo rūšims atrasti, o gal ir išrasti naujas technologijas, evoliucionuoti individualiai. Praplėsti savo uždarą sritinį lauką per naujus, „iš šono“ inicijuotus eksperimentus, formuojančius visuomenės, kuratorių ir pačių menininkų suvokimą, kokia gi ta tikroji Lietuvos ir pasaulio meno lauko panorama.
Anot menotyrininkės Kamilės Pirštelytės, šie aspektai parodoje „Porceliano miestas“, regis, tampa dominuojančia visų hibridiškų, meninių bei technologinių eksperimentų ašimi, reaguojančių į apmąstymus apie Kauno „Jiesios“ porceliano palikimą, miesto architektūros unikalumą, šiuolaikinį meno ir pasaulio kontekstą, paties kaulinio porceliano dramatišką filosofiškumą. Medžiagos specifika sąlygoja jautresnį menininkų priėjimą prie medžiagos, mat net 60% kaulinio porceliano kalcis išgaunamas iš galvijų kaulų pelenų.
Šis faktorius sujaudino lenkų-ukrainiečių menininkę Janiną Myronovą, simpoziumo metu sukūrusią karvių bei bulių skulptūrėles jai būdinga piešinį ir formą derinančia stilistika. Kūriniai, nežinant konteksto, dvelkia žaismingumu, tolimųjų rytų estetika ir iš to kylančiomis šventumo asociacijomis. Tačiau kalambūriškas pavadinimas „Cownas“ tampa nuoroda ir į miestą, ir į kaulinio porceliano istoriją. Groteskišką dedikaciją gyvūnų kontekstui savo kūriniais suteikė Lietuvoje gerai žinomas foto-video menininkas, dizaineris Liudas Parulskis, klasikiniam ir gracingam „Jiesios“ servizui priaugindamas vištų pirštus „Subordinacija“, kioskų cikle „Lūkesčiai ir kitos prekės“ kalbėdamas apie vartojimo ratą. Menininkė Jurgita Jasinskaitė, mėgstanti kurti asociatyvią, transformatyvią keramiką, žiūrovo fantazijoje žaidžiančią kintančiomis vizualinėmis reikšmėmis, parodai „Porceliano miestas“ pristatė skulptūrinę instaliaciją apie mirusiųjų miestą, kuriame švelnios skritulių ir kapinių rakandų formos, savo archetipiškumu ir japonišku minimalizmu truputį
nukeliančios į mistinį dvasių pasaulį, derinamos su Kauno balkonų ir kapinių tvorelių ažūrais. Jānis Kupčs, pasižymintis konceptualiu ir komišku žvilgsniu į keramikos mediją bei pasaulį, šiuos bruožus atskleidžia ir skulptūrinėje kaulinio porceliano deformuotų lėlių kompozicijoje „Et in Arcadia ego“. Joje baroko Poussino paveikslo pavadinimas įgija naujas parafrazines reikšmes, ironizuojant modernybės dvilypumą, idealistiniovisuomenės įvaizdžio ir mirties temos ignoravimo absurdiškumą. Jautrus priėjimas prie būties ir jo transformacijų temos atsiskleidė lenkų keramikės Monikos Patuszynskos kūrinių kompozicijoje „Iš prisiminimų serijos“, kuri į vieną skulptūrinę formą modifikuoja bei konstruoja skirtingus porceliano gabalus, stengiantis atliepti žmogaus atminties fragmentaciją, savo santykį su nauja aplinka – Kaunu, kauliniu porcelianu, istorija.
Įspūdingos šiuolaikinės keramikos transformacijos, derinant technologinius eksperimentus su konceptualios idėjos svarba, atsiskleidžia ir kitų užsienio kūrėjų darbuose. Belgijoje gyvenančios taivanietės Ming Miao Ko kūriniai „Venose“ susiję su moksliniu, juvelyriniu ir poetiniu žvilgsniu, nukreiptu į gyvybės takumą ir adaptyvumą, ribų trynimą mus supančiame pasaulyje. Būtis trapi ir galinga, nesvarbu kokioje (žmogaus, gyvūno, augalo, daikto) formoje bebūtų. Jaunosios kartos vengrų autorė Viktória Maróti, įkvėpta Kauno senamiesčio architektūros elementų, sukūrė objektus „Fragmentai“, kuriuose greta konceptualaus, tarpdiscipliniško mąstymo išryškėja keramiko, kaip chemiko ir technologo, svarba. Autorei būdingi keramikos ir tekstilės eksperimentai pasiekia tokių hibridiškumų, kad savo jausminėmis iliuzijomis ir smulkių elementų sinchronizacija stebina, jog tai – ne 3D printerio kūriniai, o rankų darbas. Tačiau ši ir kitos šiuolaikinės technologijos, derinamos su tarpdiscipliniais eksperimentais, svarbios amerikiečių menininkei Alison Safford. Autorės proseneliai gyveno Lietuvoje, tad jungdama skirtingų disciplinų žinias menininkė daug dėmesio skiria meno įvietinimui, Kauno miesto kontekstui. Atlikusi meninį tyrimą, nukreiptą į Lietuvą ir giminės istoriją, Safford sukūrė beržų instaliaciją „Plaukiojantis pasaulis“. Per keramiką, garsą, video, šviesą ir erdvę žiūrovai įtraukiami į daugiaplanius miesto, šalies, šeimos, ekologijos apmąstymus. Tuo tarpu kita instaliacijų kūrėja, Sabrina Basten iš Vokietijos, centriniame Kauno pašte pristatė ready-made tipo kūrinius „Karės“. Vis dažniau šiuolaikinės keramikos srityje dirbanti menininkė iš visuomenės surinko nereikalingus „Jiesios“ porceliano dirbinius bei juos išlydydama pritaikė savo skulptūroms. Jų hibridiškumas, piešinių iliustratyvumas žiūrovus įvilioja į kompleksiškos žmogaus būties, moters gyvenimo apmąstymus.
Simpoziumo ir parodos "Porceliano miestas" vyr. kuratorius doc. Remigijus Sederevičius, kuratorius Maris Grosbahs, edukacinės veiklos kuratorė dr. Ieva Bertašiūtė Grosbaha, projekto vadovė Giedrė Petkevičiūtė.
Parodos atidarymas Rugsėjo 29 d. 18:00 val. Paroda veiks iki spalio 22 d.
Projektą organizuoja Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, projektą finansuoja Lietuvos kultūros
taryba ir projekto partneris - Kaunas Europos kultūros sostinė 2022.