• Naujienlaiškis
  • Kviečiame į doc. Ievos Skauronės parodą.

    Ievos Skauronės parodos paveikslai iš pirmojo žvilgsnio kuria sukarpytos filmo juostos asociaciją: foną sudaro vienkryptiškai bei pakankamai taisyklingai (vertikaliai ir horizontaliai) orientuoti dryžiai, įsivaizduojamai besitęsiantys iki begalybės ir vizualiai uždaromi paveikslo kraštuose. Paveikslo spalvinis pagrindas yra kuriamas sluoksniuojant potėpius, todėl persimaišę negryni atspalviai kuria švelniai nesufokusuoto fono įspūdį. Jam išnaudoti suvokėjo juslių neaštrinantys žemės ar samanų spalvų tonai, kurių natūralumas yra pabrėžtas dar ir atskirais atvejais leidžiant išryškėti skiesto dažo ar atspausto potėpio faktūrai. Pagrindinę plokštumą formuojantys kontūrai nutrūksta, leisdami atsirasti suvokėjo dėmesio fokusavimo centrui. Kai kuriuose paveiksluose šios linijos prasiskleidžia tiesiog į įsivaizduojamą tuštumą – baltą drobės paviršių, kituose atsiveriančios uždangos įspūdis yra sukurtas properšomis į kur kas intensyvesniais tonais (pvz. šilta geltona ar žydra) nutapytą tolimąjį planą. Šis dėmesio traukos akcentas dažnai neatsitiktinai išdėstytas pagal trečdalių proporcijos taisyklę. Sąlyginai nefokusuotame, ramybės pojūtį kuriančiame fone išlaistyti ryškių spalvų ir laisvų siluetų kaspinai ar taškai tarsi tampa pagrindiniu personažu, į kurį stebėtojas turėtų pirmiausia nukreipti savo pastabumą. Ekspresyvus takių linijų ornamentas dažnai nenoromis provokuoja šį „pagrindinį personažą“ įasmeninti, t. y. suvokti jį kaip signifikantą, gebantį vaizduotėje reprezentuoti tam tikrą emociją, sąmonės būklę (ar net personažą). Atrodytų atsitiktinai įvykęs išlaistymų piešinys yra atsvertas reguliarumo įspūdžiu: volelio pagalba atspaustos dėmės ir pasikartojantys tuštumos santykiai tarp jų padeda suvokti metriniu ritmu vykstantį kontroliuojamą judėjimą. Ši idėja taip pat yra pabrėžta įvairiakrypčių štrichų piešiniu, kuris iš vienos pusės yra tapytojos rankos darbą liudijantis ženklas (kontrastuojantis su kita vertus volelio pagalba ištapytais elementais), tačiau iš kitos pusės padedantis susidaryti automatizmo įspūdį. Šis leitmotyvas leidžia tapybą suvokti kaip menininkės valios ir tvarka organizuotos sąmonės kontroliuojamą kūrybos procesą. Paveikslų kompozicijos, sukuriančios prabėgančio bet sustabdyto judėjimo ar daugelio planų pojūtį, gali būti suvokiami kaip erdvės, kurias suvokėjo sąmonė yra provokuojama užpildyti veiksmu – kas galėtų čia vykti? Tapytoja iš esmės mėgaujasi meninės inžinerijos pojūčiu: nenuspėjamo ir organiško, iš esmės kontroliuojamo ir suvaldyto, parodyto ir verčiančio įsivaizduoti deriniu.

    Menotyrininkas Gytis Oržikauskas


    Paroda „Tu ir aš čia vaikščiojome“ veiks iki spalio 31 d. galerijoje „Aidas“ (Jakšto g. 9, Vilnius).