Mirė architektas, VDA profesorius emeritas Algimantas Mačiulis (papildyta)

Eidamas 94-uosius metus mirė iškilus Lietuvos architektas, dailininkas, piešėjas ir akvarelės meistras, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos profesorius emeritas, intelektualas, architektūros teoretikas, mokytojas, kolega ir draugas, visada santūrus, išmintingas ir besišypsantis ALGIMANTAS MAČIULIS.

Algimantas Mačiulis / LRT laidos „Stop juosta“ stop kadras

Prieškario Kaune gimė 1931 m. gegužės 3 d. Studijavo Architektūrą Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) kartu su V. E. Čekanausku, V. Brėdikiu, V. A. Žebriūnu, V. J. Dičiumi (1949 m. –1955 m.). Už išskirtinės kokybės architektūrą, meninę veiklą, mokslinius tyrimus, parašytas knygas buvo apdovanotas Lietuvos valstybiniais ir architektų bendruomenės apdovanojimais.

Dėstydamas Vilniaus dailės akademijoje, studentų gerbiamas ir mylimas pedagogas, išugdė gausų architektų būrį, paskatino kurti ir tyrinėti architektūros meną. Visiems pažinojusiems Algimantą Mačiulį tai – nepataisoma netektis.

Vilniaus dailės akademijos bendruomenė reiškia užuojautą Algimanto šeimai ir visiems jį pažinojusiems. 

Velionio urna bus pašarvota spalio 14 d. Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas”, (Olandų g. 22, trečioje šarvojimo salėje), nuo 15 valandos. 

Urna išnešama antradienį, 13 val. 

Laidojimo vieta – Antakalnio kapinių Menininkų kalvelė.

------

Biografija

1956–1960 m. Druskininkų miesto vyr. architektas (Druskininkai);

1961–1965 m. Vilniaus statybos trestas, vyr. architektas;

1965–1968 m. Komunalinio ūkio projektavimo institutas, instituto vyr. architektas;

1968–1971 m. Vilniaus miesto vyr. dailininkas;

nuo 1971 m. Lietuvos valstybinis dailės institutas, dėstytojas,

1982–1993 m. Lietuvos valstybinis dailės institutas, Taikomosios dailės fakultetas, dekanas;

1984–1987 m. Lietuvos valstybinis dailės institutas, Architektūros katedra, vedėjas;

1996–2000 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys;

1999–2000 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas.

Projektai

1957 m. miesto generalinis planas (Druskininkai);

1957–2000 m. nuosavi gyv. namai, visuomeniniai interjerai (Druskininkai, Vilnius).

1959 m. 4 butų gyv. namas (M. K. Čiurlionio g., Druskininkai);

1964 m. Statybininkų kultūros rūmai (Vytenio g. 6., Vilnius), – rekonstrukcija;

1970 m. Vilniaus statybos trestų administracinis 12 aukštų pastatas (A. Vivulskio g., Vilnius) (projektas 1965–1966);

1970–1974 m. alaus restoranas „Tauro ragas" V. Kudirkos g. (su E. Guzu, projektas 1967–1968);

1974 m. Aukštojo ir spec, vidurinio mokslo ministerija, interjerai (1978 m.; su V. Brėdikiu ir T. Baginsku);

1977 m. administracinis kultūrinis pastatas (Alksniupiai, Radviliškio rajonas);

1977 m. dailininkų gyvenamieji namai su dirbtuvėmis (Šilo g., Vilnius);

1977 m., 1985 m. tapytojo prof. A. Savickio dirbtuvė (P. Klimo g. 8, Vilnius);

1982 m. Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai (Žirmūnų g. 1e, Vilnius);

1984 m. vidurinė mokykla (Alksniupiai, Radviliškio rajonas);

1986 m. plaukimo baseinas (Alksniupiai, Radviliškio rajonas);

1997 m. miesto bendrasis planas (Druskininkai, su N. Dičiuviene, S. Čereškevičiumi ir kt.).

Faktai

Mokslinių interesų sritys: menų sąveika, miestų estetika, architektūros istorija. Apgynė menotyros m. dr. disert. "Architektūros tektoninių formų ir monumentaliosios tapybos sąveika" (1979, nostrifikuotas į dr. 1994). Pastarųjų metų svarbiausi str.: "Druskininkų miesto architektūros apžvalga (1940–1990)" ("Archiforma", 2007), "XX a. II p.–XXI a. pradž. architektūra" (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2007), "Kičo apraiškos šiuolaikiniame interjere" ("Urbanistika ir architektūra", 2008). Kiti svarbiausi publikuoti str.: "Druskininkus aplankius" ("Literatūra ir menas", 1981), "Vilniaus Žemutinės pilies pirmavaizdžio aliuzija" ("VDA darbai", 2005), "Druskininkų miesto planinės kompozicijos ypatumai" ("Urbanistika ir architektūra", 2008). Iš viso daugiau kaip 100 moksl. str. aut.. Monografijų "Dailė architektūroje" (2003), "Simonas ir Gytis Ramuniai. Tėvas ir sūnus" (2004), "Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai" (2007), knygos "Permainingi metai: architekto užrašai" (2008) aut., pirmo architektūros vadovėlio Lietuvoje "Architektūra - stiliai, kompozicija, menų sąveika" aut. (1997), knygos "Lietuvos architektai" sudarytojas (2002), vadovėlio "Lietuvos dailės istorija" bendraaut. (2002). Konferencijoje "Vilniaus miesto savitumai" skaitė pranešimą "Vilniaus miesto savitumas: gamtos ir architektūros darna" (2006). Lietuvos nusipelnęs archit. (1981). Svarbiausi darbai (realizuoti projektai): Statybininkų kultūros rūmai (1964), 12 aukštų administracijos pastatas Vivulskio g., Vilniuje (1970), alaus restoranas "Tauro ragas" (su E.Gūzu, 1974), dailininkų gyvenamieji namai su dirbtuvėmis Šilo g., Vilniuje (1977), Kultūros, pramogų ir sporto rūmai (Vilnius, 1982), Alksniupių gyvenvietės centras (Radviliškio r., 1977, 1984, 1986), Druskininkų mst. bendrasis planas (1957; su bendraaut., 1997). Vilniaus Rotary klubo "Perkūnas" prez. (1999–2000). "Architektūros riterio" ordino kavalierius (2001). Apdovanotas LR KM premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis (2002).