• Naujienlaiškis
  • Komisarė: dr. Rasa Antanavičıūtė
    Kuratorė: Lucia Pietroiusti
    Organizavo: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija

    Lapkričio 28 d. Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai žiniasklaidai pristatė paviljono įgyvendinimo iššūkius, biudžetą, lankytojų srautus ir operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ tarptautinio turo kryptis.

    Pusę metų – nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos Italijoje veikęs paviljonas pirmą kartą šalies istorijoje buvo įvertintas „Auksiniu liūtu“, o menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinį pamatė 87 tūkstančiai žiūrovų.
     

    Po pelnyto prestižinio apdovanojimo tapo aišku, kad keičiasi paviljono organizavimo scenarijus – dėl didžiulio susidomėjimo teko gerokai padidinti paviljono darbuotojų skaičių, kūrinys pradėtas rodyti du kartus per savaitę. Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 49 dienas, po 8 valandas nepertraukiamai – iš viso 398 valandas.

    Paviljono komisarė dr. Rasa Antanavičiūtė

    Per šešis paviljono veikimo mėnesius prie projekto dirbo 159 žmonės – dainininkai, garso ir šviesų inžinieriai, muzikos ir scenografijos asistentai, paviljono gidai, technikai ir kt. 13-ką operos personažų įkūnijo 51 atlikėjas iš Lietuvos, Italijos, Brazilijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Vokietijos, Graikijos ir kitų šalių.

    Bienalės lankytojai galėjo net tik stebėti kūrinį iš viršaus, bet ir patys tapti jo dalimi – įsikurti šalia dainininkų ir paviljono paplūdimyje praleisti keletą valandų. Šia galimybe pasinaudojo 2,5 tūkstančiai lankytojų iš daugiau nei pusės šimto pasaulio šalių. Į jas iškeliavo ir dalis „Saulės ir jūros“ smėlio. Iš 36 tonų į Veneciją atgabento smėlio – 2 „išsivaikščiojo“ su lankytojais, o likęs panaudotas naujai vaikų žaidimų aikštelei Džiudekoje ir reljefo lyginimui Sant Erasmo saloje.

    Nors paviljono pradžioje finansiniai ištekliai kėlė abejonių dėl galimybės kūrinį rodyti iki lapkričio, Lietuvos ir užsienio rėmėjų skirta parama leido pirminį planą netgi viršyti. Vietoje planuoto vieno karto per savaitę kūrinys buvo rodomas dvi dienas. Iš viso Lietuvos paviljono biudžetas siekia 752 tūkstančius eurų. Didžiąją išlaidų dalį sudarė paviljono įrengimas ir jo priežiūra, dainininkų honorarai, pragyvenimo Venecijoje išlaidos, renginiai, leidyba, reklama, foto ir video dokumentavimas, atributika. Pagrindiniais projekto finansavimo šaltiniais tapo Lietuvos paviljoną pristačiusios Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija, Šveicarijos meno fondas „Laurenz Foundation“, Vilniaus miesto savivaldybė bei kiti privatūs fondai ir asmenys. 40 tūkstančių eurų per sutelktinio finansavimo platformą „Indiegogo“ suaukojo kūrinio sirgaliai.

    Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ sužavėjo ne tik tūkstančius lankytojų, bet ir svarbiausias meno pasaulio institucijas, kurios panoro kūrinį pristatyti ir savo šalyse. Per kelerius artimiausius metus lietuvių menininkių kūrinį turėtų išvysti Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Šveicarijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Rusijos, Australijos ir kitų šalių žiūrovai. 2020-aisiais kūrinį tikimasi parodyti ir Lietuvoje.

    Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatorių informacija


    Lietuvos paviljoną Venecijoje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Paviljono mecenatai Šveicarijos meno fondas „Laurenz Foundation“, „JCDecaux Lietuva“, „Lewben Art Foundation“, meno centras „The Momentary“ (JAV), Thyssen-Bornemisza Art Contemporary (Austrija). Rėmėjai „MailerLite“, Fondazione Sandretto Re Rebaudengo (Italija).


    Taip pat skaitykite:

    Triumfas Venecijos bienalėje – Lietuva įvertinta „Auksiniu liūtu“
    Operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ Venecijoje finišas

     

    Gintarės Grigėnaitės nuotraukos