Vilniaus dailės akademijos (VDA) Panemunės pilies ekspozicinėse erdvėse veikia Justinos Gražytės paroda „Evoliucija“.
Kviečiame į susitikimus su menininke Justina Gražyte, kupinus kunkuliuojančios šiuolaikybės – laukia ekskursijos, paskaita ir kūrybiniai užsiėmimai, kurių metu sužinosime daugiau apie populiariąją kultūrą šiuolaikinėje tekstilėje.
Programa:
Birželio 27 d. sekmadienis
13.00-14.00 Ekskursija po Justinos Gražytės parodą „Evoliucija”.
14.30-16.00 Paskaita-diskusija „Populiarioji kultūra šiuolaikinėje tekstilėje“
16.30-17.30 Kūrybinis užsiėmimas: „Minkštos istorijos“. Susipažinimas su aplikacijos technika.
Birželio 29 d. antradienis
12.00-13.00, 13.00-15.00 Kūrybinis užsiėmimas: instaliacijos „Ilgakasė” kūrimas (atliekamas viešai, bendruomenė kviečiama prisijungti)
Birželio 30 d. trečiadienis
12.00-13:00, 13.00-15.00 Kūrybinis užsiėmimas: instaliacijos „Ilgakasė” kūrimas (atliekamas viešai, bendruomenė kviečiama prisijungti)
17.00–18.00 Ekskursija po Justinos Gražytės parodą „Evoliucija“.
Liepos 1 d. ketvirtadienis
Instaliacijos nuleidimas iš pilies bokšto (atliekamas viešai, bendruomenė kviečiama prisijungti).
Į ekskursijas, paskaitą ir edukacinius užsiėmimus prašome registruotis el. paštu panemunespilis@vda.lt arba tel. (8 447) 41 729, 8 689 93185.
Į šaltų ir tylių XVII a. pilies sienų kilnią kasdienybę įsiveržė spalvos ir nerūpestingumas. Ir gal, kaip kadaise, ant sienų vėl atsidūrė tekstilės kūriniai. Tik šį kartą ne pakylėti gobelenai, kuriuose įamžintos didikų medžioklės scenos, bet šiuolaikiniai skiautiniai, su dabarties atspindžiais ir ateities vizijomis.
Ant sienų kabinami gobelenai jau viduramžiais interjere užėmė svarbią vietą ir atliko ne tik estetinę, bet ir praktines funkcijas - apšiltino sienas, gaudė skersvėjus ir pasižymėjo puikiomis garsą izoliuojančiomis savybėmis. Žinoma, tokiais meno kūriniais savo namuose, dvaruose ir pilyse galėjo pasigirti tik aukščiausio sluoksnio visuomenės dalis. O galimybė gobelenus lengvai transportuoti pritaikyta puošiant karietas, pasiimant juos į medžioklę ar tolimesnes keliones. Siužetinės dekoratyvinės interjero tekstilės kismą lėmė kiekvieno istorinio laikotarpio išskirtinumas. Egzistavo skirtingi kanonai, ji reprezentavo užsakovų idėjas, interesus. Būdavo vaizduojamos mitologinės, religinės, batalinės, medžioklės scenos, taip pat reikšmingiausi užsakovams gyvenimo įvykiai.
Kitas ryškus etapas tekstilės raidoje - sovietmetis. Tiek pramoninės, tiek autorinės tekstilės kūriniai buvo paklausūs įvairiausių paskirčių įstaigų interjeruose. Tai laikotarpis, kai tekstilės technikomis atlikti meno kūriniai buvo neatsiejami nuo pastato architektūros ir dažnu atveju kompozicinius sprendimus diktuodavo architektūrinės formos ar jų santykiai, masteliai. Erdvė tarnavo tekstilei, o tekstilė tarnavo erdvei. Šiuo laikotarpiu taip pat vyravo gobeleno technika atlikti kūriniai, tačiau būdavo naudojamos ir kitos, tokios kaip siuvinėjimas ar batika, atsirado ir erdvinės, tūrinės tekstilės objektų.
Šiuolaikiniame interjere tekstilė, kaip meno kūrinys, prarado savo svarbą. Kaip namų dekoro elementas, tekstilė gaji, tačiau ant sienų beveik nebeliko tekstilės technika atliktų siužetinių kompozicijų. Tokio tipo įvairiomis technikomis atlikti kūriniai dažniausiai sutinkami meno galerijų erdvėse. Ten ji prabyla konceptualiomis idėjomis, jautriomis asmeninėmis istorijomis, reflektuoja dabarties aktualijas ir kitaip dalyvauja šiuolaikinio meno ir gyvenimo diskurse.
Šiandien tekstilės kūriniai yra įgavę kitokį veidą. Iš esmės pasikeitė pats tekstilės apibrėžimas. Jis suskilo į tekstilės meno, tekstilės dizaino ir tekstilės inžinerijos sąvokas. Į tekstilę žiūrima kaip į elementą tarpdisciplininėse meno jungtyse, kaip į medžiagą. Neretai ji naudojama ir kaip architektūrinis elementas (stogas, pertvaros, garso izoliacija ir kt.). Šiandien ji labiau asocijuojasi su ateities inovacijomis, padedančiomis gyventi patogiau, lengviau, ekonomiškiau ir ekologiškiau (išmanioji tekstilė). Šiuolaikiniame kultūriniame lauke tradicinis skiautinys nėra plačiai paplitusi technika. Jis nėra dažnai transformuojamas į naujas, modernias šiuolaikines formas. Neretai marginalizuojamo skiautinio pritaikymas šiuolaikinio meno laukui – tai dar vienas gyvybingos ir nuolat besivystančios tekstilės etapas.
Parodoje narpliojama ne tik tekstilės, bet ir autorės evoliucija. Ekspozicijoje pristatomi 2014 – 2020 m. laikotarpiu Justinos Gražytės mišria skiautinio ir aplikacijos technika (autorės vadinami siuviniai) sukurti kūriniai. Nuo 2014 m. autorės naudojama technika atlikti darbai pasižymi dideliu masteliu, ryškiomis spalvomis, tikslingu neišbaigtumu, medžiagiškumu, neordinariais siužetais, humoru, savikritika. Interakcija ir tarpdiscipliniškumas – yra būdingi autorės kūrybos bruožai.
Justina Gražytė (g.1987) 2010 m. baigė tekstilės bakalauro, o 2012 m. – magistro studijas Vilniaus dailės akademijos (VDA) vizualinio ir taikomojo meno fakultete. Gausioje darbinėje biografijoje išsiskiria darbai teatruose, grafinio dizaino sferoje, galerijose. Šiuo metu VDA tekstilės galerijos Artifex vedėja. Nuo 2008 metų aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose, parodose, jas kuruoja. Inicijuoja bei vykdo įvairius kultūrinius bei su kultūros edukacija susijusius projektus. 2020 m. suteiktas meno kūrėjos statusas.
Paroda VDA Panemunės pilies ekspozicinėse erdvėse veiks iki liepos mėn. (priklausomai nuo Covid-19 situacijos).
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
