-Kokia dar „Krantinės arka“, taigi ten grynų gryniausias vamzdis!
-Ir aš taip galėčiau! Ką čia reiškia juodą kvadratą nutapyti? Bet kas šitaip moka!
-Tai žinoma, kad visus sovietinius paminklus reikia kuo skubiau nugriauti, sunaikinti.
Ar teko bent kartą girdėti tokius pasisakymus ir giliai širdyje jiems prieštaurauti? Pritrūko argumentų? Norite sužinoti, kaip pašnekovui pristatyti meno kūrinio konceptą, istorinį kontekstą? O gal norite nusivesti mamą, tėtį, brolį, sesę į šiuolaikinio meno parodą arba patys/pačios tokią surengti? Įsitraukti į politinių sprendimų priėmimą apie meną viešose erdvėse? Visą tai drąsiai galėsite daryti baigę Dailėtyros ir kuratorystės studijas Vilniaus dailės akademijoje.
Kaip pažymi programos vadovė, prof. dr. Agnė Narušytė, kai kam gali atrodyti, kad dailėtyrininkas neišeina iš bibliotekos ar neatsitraukia nuo kompiuterio: „tik skaito ir rašo, rašo ir skaito. Ir nors bibliotekų rimtis traukia, o pomėgis mąstyti raštu yra svarbi sąlyga, dailėtyros studentai patiria meną „gyvai“ kartu su dėstytojais vaikščiodami į bažnyčias, lankydami dvarus, muziejus, galerijas, archyvus. Be to, jie nuolat bendrauja su menininkais – ir pradedančiaisiais, ir pasaulyje pripažintais kūrėjais. Akademija turi pakankamai galerijų, kuriose galima mokytis kuruoti parodas. Pakanka galimybių ir padirbėti ir nacionaliniuose muziejuose, kurie yra mūsų socialiniai partneriai. Jei patinka rašyti, net nepajusi, kaip tapsi viešuoju intelektualu, griežtai vertinančiu politinius procesus ir trukdančiu politikams tyliai nuversti paminklus ar nugriauti senus pastatus. Pastebėkite, kad Lietuvoje būtent dailėtyrininkai rengia viešas diskusijas ir akcijas, kviečiančias susimąstyti apie kultūros vertę ir priešintis jos naikinimui“.
Programos 3 kurso studentė Ugnė Brazytė antrina dėstytojai sakydama, kad „didinga istorine atmosfera alsuojančiose buvusio bernardinų vienuolyno patalpose, studijų programos dėstytojai itin rūpinasi ir praktiniu studentų užimtumu. Programa nuolat siūlo gausybę praktikų, išvykų ar komandiruočių Lietuvoje bei užsienyje, kurių metu gyvai tyrinėjami architektūros ir dailės objektai. Taip VDA sudaro sąlygas studentui kurti ryšius ne tik akademijos bendruomenės, bet ir tarptautinėje aplinkoje.“. Ugnė taip pat akcentuoja, kad kuratorystė yra viena jauniausių disciplinų meno lauke.
Šią programą baigė svarbiausių meno institucijų vadovai: dr. Arūnas Gelūnas yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius, dr. Lolita Jablonskienė – Nacionalinės dailės galerijos vadovė, Kęstutis Kuizinas – Šiuolaikinio meno centro direktorius. Dr. Monika Krikštopaitytė, tapusi vyriausiąja savaitraščio „7 meno dienos“ redaktore, formuoja profesionalios dailės kritikos kryptį. Raimundas Malašauskas yra tarptautiniu mastu žinomas kuratorius, dr. Giedrė Jankevičiūtė daiktais ir paveikslais pasakoja apie užmirštą praeities kasdienybę, o dr. Rasa Antanavičiūtė, dabar vadovaujanti Vilniaus muziejui, suorganizavo Venecijos bienalėje Aukso liūtą laimėjusį performansą „Saulė ir jūra (Marina)“.
Prof. dr. Agnė Narušytė atkreipia dėmesį ir į kitus absolventus: „Laima Kreivytė tapo ne tik išradinga kuratore, bet ir poete bei feministinio judėjimo vėliavneše-menininke. Kristina Sabaliauskaitė, Undinė Radzevičiūtė ir Herkus Kunčius yra vieni įdomiausių Lietuvos rašytojų, kuriuos skaito visas pasaulis.“
Susidomėjai programa? Užpildyti paraišką LAMA BPO gali iki liepos 25 d. 12 val.
Plačiau apie studijų programą: https://bit.ly/3ztWpCH