• Naujienlaiškis
  •  
    VDA/Lauko ekspo paviljone demonstruojami Keramikos magistrantės Monikos Jonuškaitės vizualinės raiškos darbai "Viduramžių sapnas", Darbų vadovas - prof. Bronius Gražys ir  prof. Arvydas Ališanka. Ekspozicija veiks iki birželio 30 d.

    Planuojamas susitikimas su autore  birželio 5 d. 11:30. Pieš tai, keramikos katedroje, 254a 10:00  vyks autorės magistrinio darbo pristatymas. 

    VIDURAMŽIŲ SAPNAS

    Taip pavadinau kompozicijas, kuriose personažai, kurie gyvena mano mintyse. Jie artimi lyg patys artimiausi giminaičiai, bet kartais įžūloki: persekioja, vaidenasi, aplanko sapnuose.

    Emociniai potyriai maišosi su aplinkos fragmentais, kurie nusėdę kažkur manyje ,,išeina” kaip objektai, kompozicijos. Tai įmedžiaginti sapnų, nuotaikų ir minčių vaizdiniai. Vienos jų detalės labai realios, kitos – labiau fragmentiškos, papildytos intuityviai.

    Kiekvienoje kompozicijoje plokštuminės ir tūrinės detalės, kurios viena kitą papildydamos atskleidžia esamą nuotaiką. Šie tūriniai objektai man tampa lyg mano mintys, kurias galiu paliesti. Tai lyg pagauta ir įamžinta medžiagoje minties akimirka iš taip greitai skriejančių minčių gausybės.

    Svajotojas. Kiekvienas organas žmogaus kūne atlieka jam skirtą funkciją. O kam reikalingos mintys? Kartais taip greitai lekia, kad nesuvaldysi. Kam visa tai?

    Svajotojas kalba mintimis, jis puikiai žino kaip su jomis elgtis: piktas tamsias jis kiek išgali ignoruoja ir kruopščiai atrenka tas gražiausias spalvotas. Jomis kuria ateitį, sukuria laimę, džiaugsmą ir grožį. Jomis išpildo svajones.

    Melagi. Jis sėdi ir mato, kad aš žinau ką tu žinai, o tu žinai, kad aš žinau. Tyla rėkia ir viskas taip akivaizdu, bet apie tai mes nekalbame, nes negalima, nepatogu, nes gėda…

    Vabalai minčių erdvės. Kas aš esu? Kur aš esu? Kodėl aš čia atėjau? Kiekviena diena kaip kelionė, kaip nauja galimybė veikti vardan ko čia esu. Regis, aplink tiek daug ieškančių žmonių. Tad vis klaidžioju patirtimis, jų mintimis, jų istorijomis. Kiekvienas kasdien kažką palieka šiam paslaptingam ir didingam pasauliui. O mano paieškos prasideda spalvotose minčių erdvėse – ten kur gimsta mūsų troškimai, užmojai, idėjos. Čia apsistojo vabalai sapnuotojai ir vabalai miegantys. Vieni jų gali tiesiog ramiai miegoti, kiti – ir sapnuose nuveikia daugybę darbų: išsprendžia sudėtingiausias problemas, aplanko keistus kraštus, anapilį ar mirusiuosius, keliauja laiku, džiaugiasi, juokiasi, verkia, bijo, pabūvoja dvilypiais ar sapne gali dar kartą užmigti ir susapnuoti dar vieną sapną. Tik nubudus galiu suprasti kokia beribė proto kūryba ir kokia trapi riba tarp svajų ir realybės.

    Katinas visažini. Jis viską žino kas buvo praeityje ir kas bus ateityje. Jis žino kuo aš buvau ir kuo būsiu. Jis žino kodėl sutinkame būtent tuos žmones savo gyvenime ir kokį vaidmenį kiekvienas jų mums turi suvaidinti. Jis žino kodėl kaskart atsiduriu būtent tokiose situacijose. Jis sėdi ant raudonos kėdės ir kartkartėmis aplanko sapnuose primindamas, ką dar aš turėčiau nuveikti.

    Miego žmogus. Jis pakviečia į sapnus, kai darbai ten tampa svarbesni. Kai naktis svarbesnė už dieną. Miego žmogus nebylus, jis kalba tyla. Ir aš girdžiu mintimis, kai ne balsu mane šaukia, o svajomis.

                                                                                             Monika Jonuškaitė