Gruodžio 2 d. Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėse „Titanikas“ atidaryta VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros vedėjos, tapytojos prof. Aušros Vaitkūnienės paroda „Pripučiamas muziejus“.
 

Tapybos mitologija – taip būtų galima įvardinti ir apibrėžti naujausius, pastaruoju laiku Aušros Vaitkūnienės sukurtus darbus, atsidūrusius, deja, ne pastovioje, permanentinėje, o laikinoje „Pripučiamo meno muziejaus“ parodoje. Kita vertus, neverta pernelyg ir apgailestauti, nes visi pripučiami pripučiamo meno muziejai pasižymi viena bendra ir išorinių bei vidinių peripetijų nulemta savybe – laikinumu. Tad Aušra su šiais per penketą metų atsiradusiais darbais kalba ne tik apie romėnus ir Vincentą van Goghą, bet, visų pirma, apie Momento žavesį. „Sustok, Akimirka, žavinga!“, –  spalvomis šaukia ir potėpiais skanduoja Tapytoja, fiksuodama, stabdydama pastarojo laiko akimirksnį, aktualiai įmuziejindama pačią tapybą. Tai veikia kaip išmani, interaktyvi muziejaus ekspozicija, sukurta tapybinėmis priemonėmis. A. Vaitkūnienė yra ekspresyviai konceptuali peizažistė. Kraštovaizdiška logika yra sukonstruoti net portretai (kaip, sakykime legendinės Roželės atvaizdai ar „Didžioji galva“) ar tartum interjero, natiurmorto žanrui atstovaujančios kompozicijos. Geografinės ir chronologinės ribos yra labai plačios – nuo lietuviškų pušynų iki Taičio džiunglių, nuo Baroko iki postimpresionizmo. Aušros peizažų logika pasižymi neįmanomybės pojūčiu, žvelgiant į juos galima pasijusti kaip niekada nesibaigiančiame sapne, – bandant surasti jo pabaigą (gal tai ir yra Momentas?), ištinka horizonto liniją ar vaivorykštę bandančio paliesti likimas – ranka lyg ir jau gali užčiuopti, tačiau objektas vėl pasislenka tolyn... Parodos architektūra yra sudaryta iš kelių fizinių būvių – autonomiškai egzistuojančių paveikslų ir instaliatyvios pripučiamo meno muziejaus palapinės.

Dr. Vidas Poškus

Paroda eksponuojama iki gruodžio 31 d. VDA parodų salėse „Titanikas“ II a. (Maironio g. 3, Vilnius).