Atidarymas: balandžio 11 d., ketvirtadienis, 18 val.

Vieta: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16, Kaunas.

Paroda veiks iki gegužės 26 d.


Materijos judėjimo formas ir jų tarpusavio sąveikas bei saveikų su aplinka sistemas nagrinėja genomika. Menas nagrinėja minčių, kurios taip pat yra materija, judėjimo formas, formų saveikas ir jų kontekstus aplinkoje. Šis procesas įsikūnija arba ne į pastovios konstantos materialiąją formą-meno kūrinį.

Šią galutinę (ne)kintamą formą matome muziejuose, parodų salėse, galerijose. Matome kūrybos proceso, kuris yra paslėptas nuo žiūrovų akių, galutinę manifestaciją, pateiktą publikos vertinimui, kuriai iškyla be galo daug klausimų: kokiomis aplinkybėmis kūrinys tapo toks, koks yra, kas buvo kūrinio prototipas ar motyvas realybėje, kodėl menininkas žiūrovui pateikė tokią formą, kiek tai siejasi su autoriaus asmeniniu išgyvenimu ar tai ką mato vertintojas yra susieta su visuomeniniais archetipais ir t.t.

Ši kūrybos paslaptis kamuoja ne tik menotyrininkus, meno kritikus, bet ir meno mylėtojus. Žmoguje niekur nedingo „ žaidžiantis vaikas“, kuris noriai dekonstruoja tikrovės pavidalus, norėdamas išsiaiškinti jų mechanizmus.

Parodos idėja – atverti žiūrovui kūrybos proceso paslaptis, nors žinom, kad tai iki galo nėra įmanoma padaryti, nes kūryba ir menas visada pasilieka kažką, ko negalima išsakyti žodžiais ar paaiškinti. Šios parodos kertinė ašis -  grįžti prie svarstymo ar „ kūrybos siela“ sveria 21 gramą?

Be galutinio varianto, t. y. sukurto kūrinio, parodoje pateikiamos šio kūrinio atsiradimo aplinkybės, priežastys, jo vystymosi periodai. Šie kūrinio vystymosi etapai koduojami ir nulemiami informacijos paveldimumo, kurį galima prilyginti DNR sekoms. Kiek kūrinio atsiradimui gali būti svarbus aplinkos poveikis? Tai gali būti eilėraščio posmas, tekstas, sena fotografija, laikraščio skiautė, video įrašas, viskas, kas paskatino šiam kūriniui atsirasti. Tai pirminis atskaitos taškas, kurio atžvilgiu nagrinėjama kito kūno/materijos, šiuo atveju, minties judėjimas link galutinio rezultato.

Kiekvienas autorius pristato visą kūrinio procesą, vesdamas žiūrovo mintį, žvilgsnį į baigtą kūrinį. Žiūrovai tampa dalyviais, įsitraukusiais mintyse, o gal tarpusavyje diskutuojančiais, nesutinkančiais ir t.t. Jie gali keisti kūrinio aplinkybes, tuo būdu sukuriant ne materialų, bet realų informacinėje erdvėje dar vieną būsimą arba niekada nerealizuojamą kūrinį, kuris liks kaip variantų galimybė ir gyvuos idėjų pavidale.

Dalyviai:

Aušra Andziulytė, Jovita Aukštikalnytė, Elena Balsiukaitė,  Naglis Baltušnikas, Adomas Danusevičius, Laima Drazdauskaitė, Sandra Kvilytė,   Petras Lincevičius, Marko Maetamm (Estija) (Galerija Meno Parkas, atidarymas balandžio 18 d.), Agnė Liškauskienė, Arvydas Martinaitis, Eimutis Markūnas, Indrė Mikašauskaitė, Darius Rakauskas, Povilas Ramanauskas, Mukesh Shrestha (Nepalas), Rosanda Sorokaitė, Aušra Vaitkūnienė, Kristaps Zarinš, Latvija.    

Aušra Vaitkūnienė