Spalio 20 - lapkričio 5 dienomis ekspozicijų centro „Stara Kotlownia” Varmijos Mozūrijos universiteto Menų fakulteto galerijoje (Olsztynas, Lenkija) savo darbus parodoje „Lietuvių grafika / Grafika litewska” eksponavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto dėstytojai – prof. grafikas Rolandas Rimkūnas, lekt. grafikas Evaldas Mikalauskis ir prof. dr. filosofas Stasys Mostauskis.
Ši paroda tapo puikia proga susitikti ir tolimesnio bendradarbiavimo gaires aptarti VDA Kauno fakulteto dekanui prof. Jonui Audėjaičiui ir Varmijos Mozūrijos Menų fakulteto dekanui prof. dr. Benedyktui Blonskiui. Parodoje buvo pateiktas glaustas pasakojimas lenkų žiūrovui apie trijų paskutinių dešimtmečių lietuvių grafiką, pasitelkus tikslingai atrinktus kelių grafikos meistrų ciklus.
Pasirinktas kelias rizikingas, nes nelengva konkrečioje meninėje formoje matyti bendrybes, būdingas ir kitiems menininkams. Kita vertus, toks kelias įdomus, nes visada individualioje autoriaus reakcijoje į konkretaus laikmečio iššūkius siūloma įžiūrėti ne tik autorių, bet ir to meto menininkams bendrus iššūkius. Būtent tokiu, konkrečiuose grafikos darbuose paslėptų, bet iššifruojamų iššūkių pavidalu lenkų žiūrovams rodytas platesnis lietuviško meno kontekstas.
Prof. dr. Stasys Mostauskis
Parodą sudarė vizuali ir verbalinė dalis – grafikos darbai galerijoje ir tekstai Internete. Pastarieji lietuvių ir lenkų kalbomis, todėl tai ne tik menotyrinė analizė, bet ir komunikacinių grafikos galimybių plėtra verbalizuotu pavidalu.
Kokios esminės prielaidos nusako rodomus grafikos darbus? Ištikimybė kokybei ir amatui – net kai bandoma nutolti nuo jo reikalavimų, tolerancija eksperimentams neperžengiant raudonų linijų, sureikšmintas poreikis komunikuoti neretai aukojant formos estetiką, poreikis būti tradicijos dalimi, o ne maištauti prieš ją, tikėjimas, kad net išbujojusioje vizualybėje klasikinė grafika turi ateitį.
Prof. dr. Stasys Mostauskis
Parodos autoriai ir dalyviai yra kolegos, visi atstovaujantys tai pačiai Menų akademijai, iškovoję pripažinimą, pasiekę tam tikrą brandą, siūlantys apžvelgti nueitą savo, ir ne tik savo, kelią.
Visi trys priklauso kartai, subrendusiai tada, kai už tūkstančio kilometrų esanti Maskva buvo gerokai arčiau nei už kelių šimtų kilometrų esantis Olsztynas. Tai lėmė ne kilometrai, bet Rytų/Vakarų krypties galimybės. Vakarų kryptis buvo iš esmės uždrausta, užstatyta neįveikiamomis sienomis, apie ją tebuvo galima svajoti. Iš Lenkijos pusės prasiskverbiantys informacijos trupiniai apie Vakarus buvo beveik fantastiškos tikrovės pažadas, tiek tolimos, kad beveik neįmanomos. Jaunesni lietuvių menininkai tokios patirties nebeturi, jiems Lenkija tėra tranzitinė zona su vis geresniais keliais. Tačiau parodos dalyvių kartai iki devyniasdešimtųjų už sienos su Lenkija plytėjo simboliniai Vakarai, neapčiuopiami, nepasiekiami, todėl dar labiau geisti. Sienoms griuvus buvo galima apvažiuoti pusę pasaulio, pamatyti daugybę parodų, bet tam tikras jautrumas kaimyninei Lenkijai liko, nors iš kadaise jai priskirtos „vakarietiškos auros“ liko ne kažin kas. Teko pripažinti, kad minėta aura tebuvo sienos nepermatomumo efektas, o alkis Vakarams mus labiau jungė nei skyrė. Ar šie dalykai atsispindi parodoje? Atsakyti tegali žiūrovas.
Prof. dr. Stasys Mostauskis
Parodos dalyviai dėkoja prof. hab. dr. Malgorzatai Chomicz, prof. hab. dr. Violettai Kulikowskai-Parkasiewicz, galerijos „Stara Kotlownia" vadovei dr. Annai Drońskai, prof. hab. dr. Marekui Szczesny už šiltą priėmimą ir pagalbą organizuojant parodos ekspoziciją.
Centrum Ekspozycyjne Stara Kotlownia nuotraukos
Nuotraukos Evaldas Mikalauskis, Jarosław Bujny, Małgorzata CHOMICZ, Rolandas Rimkūnas
