2022 m. balandžio 25 d. – gegužės 10 d. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete vyko tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo projekto paskaitos.

Šeštos klasės mokinių paskaitų ciklą vedė trys dėstytojai – piešimo, architektūros ir stiklo meno. Paskaitų ciklą pradėjo architektūros katedros dėstytoja lekt. Kristina Ancutaitė, o paskaitos tema buvo itin aktuali „Žalioji architektūra – protinga aplinka“. Paskaitos metu lektorė papasakojo apie tai, kas formuoja aplinką, kurioje gyvename ir, kas yra svarbu šiuolaikinėje urbanistinėje erdvėje, interjere ir dizaine. Lektorė taip pat papasakojo apie žaliąją architektūra, išmanius namus ir, žinoma, tvarumą. Paskaitos metu mokiniai sužinojo, kaip žalieji architektai ir dizaineriai, kurdami projektus, atsižvelgia į gamtos ir žmogaus poreikius, lektorė pristatė žaliosios architektūros pavyzdžius iš viso pasaulio. Aptarę teorinę dalį ir sužinoję, kas gi yra ta žalioji architektūra mokiniai ėmėsi darbo ir kūrė žaliuosius miestus patys. Rezultatas – 3 žalieji miestai, pagaminti iš popieriaus, su namais, kuriuos puošė vaikų nupieštos ir suklijuotos dekoracijos.

Antrąjį paskaitų ciklą vedė piešimo studijos vedėjas lekt. Donatas Inis tema „Menas ir istorija: kaip vizualieji menai saugo laiką“. Pamoką sudarė dvi dalys – teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje dėstytojas pasakojo apie tai, kaip vizuali kalba per meną sugeba išsaugoti laikmečiui būdingas istorijas, ženklus ir net nuotaiką. Moksleiviai su dėstytoju diskutavo apie istorinių paveikslų pavyzdžius.

Praktinėje dalyje mokiniai turėjo nupiešti įsimintiną akimirką iš savo gyvenimo naudojant teorinėje dalyje aptartus principus ir metodus. Piešimo pagalba, naudojant simbolius kiekvienas mokinys nupiešė savo istoriją, kurioje pamėgino pavaizduoti ne tik įvykio faktą, bet ir tam įvykiui būdingą nuotaiką. Paskaitos pabaigoje piešiniai buvo aptariami su kiekvienu moksleiviu individualiai.

Šeštokų užsiėmimų ciklą užbaigė 4D katedros dėstytojas lekt. Paulius Rainys, kuris pravedė paskaitas tema „Vizualiųjų menų pažinimas: medžiagų panaudojimo įvairovė vaizdų kūrimui“. Užsiėmimų metu moksleiviai susipažino su vizualios kalbos samprata, vėliau sekančių diskusijų metu patys mėgino išsiaiškinti, kiek kūrybiškumas ir vaizduotė turi įtakos mūsų kasdieniame gyvenime. Mokiniai iš pateiktos vizualios medžiagos suprato ir išskyrė mąstymo, suvokimo ir raiškos elementų aktualumą bei svarbą mūsų kasdieniame gyvenime. Paskaitoje buvo siekiama pabrėžti, kokią reikšmę turi vaizduotė bei eksperimentas kūrybiniame procese. Užsiėmimo metu vykdant kūrybines užduotis vaikai puikiai sugebėjo kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai bei lengvai atpažinti vizualius estetinius ženklus