Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete finišo tiesiąją šiais metais pasiekė tarpdisciplininio gabių mokinių ugdymo projekto paskaitos.
Spalio 17 - lapkričio 25 d. į užsiėmimus rinkosi penktokai, gruodžio 5 - 13 d. šeštokai, gruodžio 12 - 14 d. aštuntokai, o lapkričio 9 - gruodžio 23 d. į fakultetą rinkosi 9 - 11 klasių mokiniai.
Penktokai bandė perprasti grafinio dizaino ir erdvės suvokimo paslaptis
Spalio 17 - 21 d. paskaitos penktokams vyko tema „Grafinis dizainas: plakatas – vaizdas, kuris dirba“. Mokiniai kartu su dėstytoju doc. A. Repovu diskutavo apie plakato paskirtį, funkciją, elementus ir tai, kas būdinga ir būtina geram plakatui. Paskaitos praktinėje dalyje gabūs mokiniai, pasirinkę norimą temą, kūrė individualius plakatus, naudodami paruoštus, bet neužbaigtus skaitmeninius plakato šablonus bei kurdami trūkstamus veikėjus ir elementus. Kiekvienas mokinys pasirinko iš spalvoto popieriaus iškirptą geometrinę formą, kurią papildė reikiama grafika ir panaudojo savo kuriamame plakate. Mokinių sukurti veikėjai buvo integruoti į jų pasirinktus neužbaigtus skaitmeninius plakatus.
Lapkričio 24 - 25 dienomis paskaitas tema „Erdvės suvokimas ir jos kūrimas“ penktokams vedė lekt. K. Ancutaitė. Mokiniai buvo supažindinti su erdvės sąvoka, kuriant aplinką. Dėstytoja pasakojo, kaip sukuriamos patrauklios miesto erdvės, kokių taisyklių verta laikytis, supažindino su gerais ir blogais pavyzdžiais. Praktinėje dalyje mokiniai kūrė savo asmeninę miesto rajono viziją bei gamino jos maketą: dvi mokinių grupės gavo paruoštas maketo plokštumas, kuriose galėjo įgyvendinti savo sugalvotą miesto maketą.
Šeštokams – paskaitos apie vizualiuosius menus ir laiką
Gabiausiems šeštos klasės mokiniams paskaitas vedė piešimo studijos vedėjas lekt. D. Inis tema „Menas ir istorija: kaip vizualieji menai saugo laiką“. Pamoką sudarė dvi dalys – teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje dėstytojas pasakojo apie tai, kaip vizuali kalba per meną sugeba išsaugoti laikmečiui būdingas istorijas, ženklus ir net nuotaiką, kartu su dėstytoju diskutuota apie istorinių paveikslų pavyzdžius. Praktinėje dalyje šeštokai turėjo nupiešti įsimintiną akimirką iš savo gyvenimo, naudodami teorinėje dalyje aptartus principus ir metodus. Naudojantis simboliais, kiekvienas mokinys nupiešė savo istoriją, kurioje pamėgino pavaizduoti ne tik įvykio faktą, bet ir tam įvykiui būdingą nuotaiką.
Taip pat šeštos klasės gabiems mokiniams paskaitas vedė lekt. L. Rainė tema „Vizualiųjų menų pažinimas: medžiagų panaudojimo įvairovė vaizdų kūrimui“. Užsiėmimų metu moksleiviai susipažino su vizualios kalbos samprata, diskutuodami bandė išsiaiškinti vaizduotės, mąstymo, suvokimo ir raiškos elementų, kūrybiškumo aktualumą ir svarbą kasdieniame gyvenime. Paskaitoje akcentuota didelė vaizduotės ir eksperimento reikšmė kūrybiniame procese.
Aštuntos klasės mokiniai sėmėsi tapybos žinių
Aštuntos klasės mokiniams paskaitas įtraukiančia tema „Tapyba: vaizdas – dialogas be žodžių“ vedė prof. A. Vaitkūnienė. Mokiniai užsiėmimų metu susipažino su meno istorija, nagrinėjo tapybos panašumus tarp graffiti ir tapybos ant uolų senovėje, „emoji“ ir egipto civilizacijos piktogramų. Dėstytoja pasakojo apie viduramžių meno didaktiką, paveikslus, kurie vaizdiniais ir siužetais žmonėms perteikė blogio ir gėrio kovą, taip pat mintimis nukėlė į XVI a. Nyderlandų tapytojų dirbtuves, kuriose paveikslai vizualiniais ženklais žiūrovams perteikė ne tik kasdienybę, bet ir turtingų pirklių gerbūvį – čia išryškinta paralelė su mūsų laikais, kuriuose, naudojant vaizdinius, turtingą kasdienybę socialinėje erdvėje transliuoja nuomonės formuotojai. Moksleiviai gavo galimybę patys sukurti savo individualią kalbą, reikšmes ir simbolius suteiktomis tapybos priemonėmis, o vėliau - pristatyti ir pakomentuoti savo tapybos darbą. Reziumuojant paskaitą, visų dalyvavusių darbai buvo apjungti į vieną bendrą kūrinį, kuris iš individualių tapybos reikšmių ir simbolių samplaikos tapo kolektyviniu darbu, tik vaizdiniais perteikiančiu mintį.
Devintokams - dizaino, architektūros, mažosios plastikos, komiksų ir prekinio ženklo kūrimo užsiėmimai
Devintokams paskaitų ciklą pradėjo dizaino dėstytoja A. Bankauskaitė tema „Daiktų dizainas: tradicijos ir inovacijos“. Paskaita pradėta trumpa teorine įžanga apie estetiką, po to apžvelgta, kaip per laiką keitėsi daiktai, pristatyta „industrinio dizainerio“ specialybė ir pereita prie praktinės dalies, kur mokiniai kūrė sėdimų baldų dizainus. Šie baldai buvo išpjaustyti, pasitelkiant specialias stakles, o kiekvieno kūrėjo mintis taip tapo maža miniatiūra, kuri galbūt kažkada pavirs tikru, kasdienybėje naudojamu baldu.
Paskaitų ciklą pratęsė dar viena įdomi paskaita tema „Aplinką kuriame patys“, kurią vedė lekt. K. Ancutaitė. Jos metu pasakota apie architektūrines inovacijas, naujausias galimybes bei apie tai, kaip vyksta architektūrinės aplinkos kūrybos procesas ir kūrybiškai įgyvendinami architekto užmanymai. Mokiniai su dėstytoja diskutavo apie tai, kas daro įtaką šiuolaikinei aplinkai ir jos kūrimui bei kūrė savo svajonių, ateities pastato viziją.
Gabieji devintokai taip pat turėjo mažosios plastikos paskaitą tema „Mažosios plastikos terminas ir galimybės“, kurią vedė lekt. E. Bacevičiūtė. Čia jie galėjo išgirsti apie tai, kas yra mažoji plastika, kokie yra svarbiausi jos kūrimo principai ir kas šiuos principus naudoja. Išklausius trumpą teorinę dalį, kartu su lektore mokiniai paruošė liejimo formas iš delfto molio ir į kai kurias formeles įdėjo juvelyrikoje naudojamų akmenėlių - cirkonių. Išlydytas metalas supiltas į paruoštas formeles ir taip gauti puikūs darbai.
Gruodžio 15 d. devintokai susitiko su dar vienu VDA Kauno fakulteto dėstytoju, grafiku doc. V. Naginioniu, kurio paskaitoje buvo gvildenama tema „Komikso ir iliustracijos nauda ir galia“. Moksleiviai pradėjo paskaitą teorine dalimi apie komikso meną, istoriją bei sampratą, o vėliau perėjo prie praktinės, kurioje patys kūrė komiksus. Gautos dvi užduotys: pirmoji - sukurti trumpą komiksą, sudarytą iš trijų rėmelių, o antroji - sukurti komiksą pagal išsitrauktą istorijos temą. Rezultatų šmaikštumas ir kūrybiškumas labai nustebino ne tik dėstytoją, bet ir pačius moksleivius.
Gabiųjų devintokų paskaitų ciklą VDA Kauno fakultete užbaigė grafikas prof. R. Rimkūnas vaikams pristatęs temą „Nuo piešinio iki prekinio ženklo“. Dėstytojas mokiniams pasakojo apie simbolius ir jų prasmę, reikšmes, konstrukcijų principus: pademonstruoti ir aptarti Lietuvos valstybės ženklai, jų kilmė ir prasmė. Praktinėje dalyje mokiniai kūrė alternatyvų Lietuvos valstybės ženklą ir konstravo savo asmeninę monogramą, simbolį, geriausiai atspindintį kiekvieno iš jų asmenybę.
Gabieji dešimtokai gilinosi į architektūrą, baldų dizainą, apšvietimo svarbą ir knygų leidybą
Dešimtokams paskaitas taip pat vedė įvairių disciplinų dėstytojai - ciklą pradėjo architektas doc. T. Kuleša aktualia tema „Nuo idėjos iki realizacijos“. Moksleiviams buvo pristatyti įvairūs architektūriniai objektai, aptariami jų ypatumai, panašumai ir skirtumai. Su mokiniais diskutuota apie kūrybiškumą ir kodėl jis reikalingas kuriant įvairių, mažų ir didelių, objektų dizainus.
Paskaitų ciklą pratęsė architektas prof. J. Audėjaitis, kurio paskaitoje kalbėta tema „Architektūros ir interjero vienovė visuomeniniuose pastatuose“. Joje diskutuota apie visuomeninius pastatus ir jų poreikį besivystantiems miestams: kokios jų funkcijos ir visuomeninių pastatų interjero tendencijos šiuolaikiniame pasaulyje.
Be galo įtraukiančią paskaitą gabiems 10 klasės mokiniams vedė lekt. K. Ancutaitė, kuri kalbėjo tema „Baldų dizainas - originalūs dizainerių baldai“. Paskaitos tikslas buvo supažindinti moksleivius su daiktų atsiradimo ir kūrimo istorija bei daiktų kitimo procesu. Nagrinėta baldų dizaino atsiradimo ir istorinio virsmo raida, aptarta šiuolaikinių baldų estetika, funkcija ir paskirtis. Mokiniai buvo skatinami mąstyti apie tai, kaip daiktai kito istorijoje ir kiek jie įtakoja mūsų kasdieną dabar. Kelti klausimai: kas svarbu kuriant daiktus šiandien - grožis, praktiškumas ar tvarumas? Kokios tendencijos, tradicijos ar inovacijos įtakoja mūsų daiktinę aplinką? Nagrinėti įvairūs pavyzdžiai, o praktinė dalis buvo glaudžiai susijusi su teorine - gabieji vaikai turėjo trumpam tapti dizaineriais ir, remdamiesi savo turima patirtimi, sukurti interjero baldinę aplinką, pristatyti savo idėjas bei svajones kuriant šiuolaikinį interjerą.
Dešimtokams paskaitą tema „Dizaino objektai: šviesa“ taip pat pravedė ir architektas doc. R. Giedraitis. Paskaitoje buvo pasakojama apie natūralią bei dirbtinę šviesą architektūroje ir interjere, pristatyti tokios šviesos panaudojimo būdai, kurių - begalė, taip pat diskutuota apie tai, kaip dirbtinės šviesos šaltinius panaudoja architektai, dizaineriai, menininkai.
Paskaitų ciklą dešimtokams užbaigė grafikė lekt. M. Ceinorytė - Mitašiūnė. Dėstytoja prikaustė mokinių dėmesį tema „Autorinės knygos kūrybinės dirbtuvės“. Paskaitos pradžioje mokiniai susipažino su knygos kūrybos sritimi ir peržvelgė įvairius autorinių leidinių pavyzdžius, o kūrybinių dirbtuvių metu analizavo vienos autorinės knygos sandarą bei išbandė vieną iš pristatytų knygrišybos būdų.
Vienuoliktos klasės mokiniai sužinojo apie harmonijos ir chaoso sąvokas, šviesą, tvarią tekstilę, fotografiją, grafiką, spalvas ir „Stop kadro“ animaciją
Vienoliktos klasės gabiuosius pasitiko ir pirmąją paskaitą pravedė architektas prof. J.Audėjaitis. Paskaitos tema buvo „Mus supančios aplinkos suvokimas per harmonijos ir chaoso sąvokas“, joje mokiniai su dėstytoju diskutavo apie chaosą ir harmoniją aplinkoje, taip pat buvo pristatyti aplinkos formavimo būdai ir galimybės šiuo būdus pritaikyti aplinkoje.
Toliau sekė dar viena įdomi paskaita apie šviesą. Paskaitą tema „Šviesa - mano erdvės formavimo įrankis“ vedė architektas doc. R. Giedraitis. Kartu su vienoliktokais diskutuota apie šviesą, kaip vieną iš esminių aplinkos atpažinimo sąlygų - pasakota, kad be šviesos negalėtume atskleisti erdvės savybių, daiktų formų, spalvų, faktūrų. Mokiniai mokėsi apie tai, kaip atskleisti pagrindinius šviesos formavimo principus bei susipažino su dirbtinės ir natūralios šviesos privalumais bei trūkumais.
Lapkričio 21 d. gabūs mokiniai susitiko su tekstilininke doc. M. Žaltauskaite -Grašiene, kuri pristatė temą „Tvari tekstilė ir jos taikymas aprangai“. Moksleiviai paskaitoje susipažino su tvarios tekstilės samprata ir panaudojimu bei, pritaikydami skirtingas audinių rūšis ir audinio dekoravimo technikas, kūrė individualiai dekoruotas tekstilines detales. Galiausiai, sukurtos detalės buvo sėkmingai pritaikytos aprangoje.
Gabieji vienuoliktokai taip pat turėjo susitikimą su fotografu doc. G. Česoniu. Paskaitos metu jie buvo supažindinti su fotografijos istorijos ir raidos epizodais, kartu su dėstytoju analizavo sėkmės atvejus, buvo ieškoma paralelių šiandienos kūrėjų praktikose. Taip pat bandyta drauge rasti įkvėpimo naudoti fotografiją kaip galimybę papasakoti apie gyvenimą esamu laiku, esamoje vietoje, įprasminti šiandien svarbias akimirkas, besikeičiantį laiką. Mokiniai paskaitos metu galėjo parodyti bent po vieną anksčiau darytą fotografiją - kiekviena iš jų buvo atidžiai peržiūrėta, aptarta ir išanalizuota.
Paskaitų ciklui tęsiantis, moksleiviai apsilankė grafiko prof. R. Rimkūno paskaitoje „Netradicinis grafinės linijos panaudojimas aplinkoje“. Dėstytojas užsiėmimo metu skatino vaikų kūrybiškumą, originalumą ir sugebėjimą vizualiomis grafinės išraiškos priemonėmis perteikti kuo tikslesnę informaciją kuriant plakatą. Vaikai ne tik kūrė plakatus, bet ir susipažino su jau esamais pavyzdžiais iš kino pasaulio bei sužinojo pagrindinius eksponavimo principus supančioje aplinkoje.
Vienuoliktokai taip pat tobulino ir savo tapybos įgūdžius tapytojos prof. A.Vaitkūnienės paskaitoje „(NE)Spalvotas pasaulis“. Pradžioje aptarę spalvos panaudojimą pasaulio istorijos raidoje, jie išgirdo apie tai, kokią reikšmę turi spalvos, kaip optiškai jos gali pakeisti erdvę ir suvienyti skirtingas formas. Po teorinės dalies sekė praktika, kurioje kurdami ir pasitelkdami savo vaizduotę, vaikai galėjo įsitikinti spalvos poveikiu ir jos išraiška.
Gabiausių vienuoliktos klasės mokinių paskaitų ciklą užbaigė keramiko doc. R. Sederevičiaus paskaita tema „Molio stop kadro animacija“. Užsiėmimo metu susipažinta su „Stop kadro“ animacija ir jos tipais, „Stop Motion animation“ programėlės darbo aplinka ir galimybėmis, galiausiai - molio animacijos filmuką pabandyta sukurti praktikoje.
Dėkojame visiems šiais metais prisidėjusiems prie gabių vaikų ugdymo projekto. Tikimės, kad 2023-iaisiais gabūs vaikai ir vėl turės galimybę atvykti pas mus ir susipažinti su įvairių meno rūšių paslaptimis.
