2022 m. kovo 23 d. – gegužės 24 d. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete vyko tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo projekto paskaitos.
Aštuntų klasių mokiniams paskaitų ciklą vedė keturi skirtingų sričių dėstytojai – architektūros, dizaino, tapybos ir stiklo meno. Kiekvienas jų stengėsi kuo labiau supažindinti su savo specialybės ypatumais ir subtilybėmis.
Paskaitų ciklą pradėjo architektūros katedros dėstytojas lekt. Mindaugas Butvila, kurio paskaitos tema buvo „Miestas kaip urbanistinė struktūra“. Dėstytojas plačiai pristatė architekto profesiją – ką daro architektas, kokios jo funkcijos, kokių gebėjimų reikia norint būti šios srities specialistu. Tolimesnėje paskaitos dalyje vaikai gavo praktinę užduotį - naudodami skirtingas detales, statinius kūrė miesto aikštę. Kiekviena nauja detalė – nauja ir visai kitokia nei buvo miesto aikštė. Paskaitą mokiniai užbaigė protmūšiu, kuriame buvo pateikti klausimai iš architektūros srities.
Po architektūros, paskaitų ciklą tęsė ir savo temą „Dizaino istorijos“ pristatė doc. Egidijus Valentinavičius. Dėstytojas įsitikinęs - kiekviena mūsų patirta akimirka yra istorija. Mūsų patirtos istorijos dizaino pagalba virsta daiktais, kurie mus lydi dirbant, keliaujant, miegant...Kiekvienas daiktas turi savo nepakartojamą istoriją, o paskaitos dalyviai galėjo sukurti savo istoriją, kurdami ir gamindami, bei paversdami savo asmeninį telefoną šviestuvu ar garso kolonėle.
Trečiąją paskaitą aštuntokams vedė prof. Aušra Vaitkūnienė. Paskaitos tema buvo „Tapyba: vaizdas – dialogas be žodžių“. Užsiėmimo metu moksleiviai buvo supažindinti su meno istorija. Nagrinėta uolų tapybos perteikiama informacija bei sąsajos su šių laikų gatvės tapyba bei graffiti ant pastatų sienų. Aptarta Egipto civilizacijos piktogramos ir nūdienoje naudojamų emoji vaizdų reikšmės. Kalbėta apie viduramžių meno didaktiką, paveikslus, kurie vaizdiniais ir siužetais žmonėms perteikė blogio ir gėrio kovą. Nusikelta į XVI a. Olandijos ir Nyderlandų tapytojų dirbtuves, kuriose tapomi paveikslai simboliais ir vizualiniais ženklais žiūrovams perteikė ne tik kasdienybę, bet ir turtingų pirklių gerbūvį, taip, kaip šiais laikais, be žodžių, naudojant vaizdinius, apie turtingą kasdienybę transliuoja nuomonės formuotojai socialinėje erdvėje. Moksleiviai, susipažinę su naudojamais simboliais ir reikšmėmis tapyboje, patys kūrė savo individualią kalbą, reikšmes ir simbolius tapybos priemonėmis. Individualiame tapybos darbe panaudoję išraišką, savo sukurtus simbolius, kurie atskleidė kiekvieno moksleivio mintį, vėliau buvo pakviesti pristatyti ir pakomentuoti savo tapybos darbą. Pabaigoje užsiėmimo visų dalyvavusių darbai buvo apjungti į vieną bendrą kūrinį, kuris iš individualių tapybos reikšmių ir simbolių tapo kolektyviniu darbu, be žodžių, tik vaizdiniais perteikiančiais mintį.
Itin įdomiai aštuntos klasės mokinių paskaitų ciklą užbaigė stiklo meno dėstytojas lekt. Paulius Rainys. Užsiėmimo metu dėstytojas su mokiniais aptarė architektūrinio stiklo sąvoką. Su moksleiviais apžvelgė garsiausius vitražo pavyzdžius bei, kaip šis reiškinys per laiką keitėsi ir įtakojo mūsų šiandieninę buitį ir gyvenamąją aplinką. Užsiėmimų metu moksleiviai turėjo sukurti spalvines vitražines kompozicijas tema „Autoportretas“. Praktinių užsiėmimų metu moksleiviai gamino klasikinio vitražo kompoziciją iš spalvotų organinio stiklo lakštų. Praktiniai užsiėmimai praplėtė mokinių kūrybinį suvokimą bei papildė teorinių žinių bagažą.
