Meno kūrinys nėra tiesiogiai tikrovę atspindintis objektas, bet kuriantis kitą realybę, savarankiškai veikiantis ir tokiu būdu ne tik „parodantis“ save tikrovėje, bet ir audžiantis naują jos audeklą. Viešas, eksponuojamas kūrinys tampa veikėju, įtraukia į nenuspėjamą meno patyrimo procesą ir atveria galimybę žiūrovui jį perkurti suvokimo procese.
Tapyba ypatinga kalba, ji žiūrovą pasiekia be žodžių, be garso – tai vizualinė patirtis. Tačiau parodos “Girdėti vaizdą” autoriai perkuria vaizdo suvokimo taisykles ir vizualiniai kūriniai įgauna performatyvumo estetiką. Autentiškas autoriaus balsas, jo individualus pasakojimo būdas leidžia mąstyti meno kūrinį kaip neužbaigtą objektą, kuris atviras yra žiūrovo/klausytojo improvizacijai ir interpretacijai. Parodos idėja atveria klausytojui galimybę tapyti paveikslą mintyse, o įgarsinti kūriniai įgauna sapnišką, menamą pavidalą
Parodos dalyviai kelia klausimus ar spalva, potėpis, dažo faktūra, kitaip sakant pati tapybos erdvė gali būti “išversta” į verbalinę kalbą. Ar garsiai ištartas žodis raudona, red, rouge yra šios spalvos jėga, jos gilaus įspūdžio atitikmuo? Tapytojų balsais įgarsinti tapyti paveikslai kuria naują formą, kuri žodis po žodžio sluoksniuojasi ir piešia vientisą vaizdą klausytojo mintyse.

/ Doc. Dr. Jovita Varkulevičienė /

Lapkričio 24 d. vyko paskutinės šiais metais „Arterijos“ ekspozicijos „Girdėti vaizdą“ atidarymas. Džiugią renginio atmosferą dar labiau praskaidrino iš dangaus ėmusios kristi snaigės, o savo mintimis apie „Arterijos“ kelią visus „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ metus, ekspozicijos sumanymą ir ateities perspektyvas dalinosi Vilniaus dailės akademijos dekanas prof. Jonas Audėjaitis, projekto kuratorius, bendraautorius, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Architektūros katedros vedėjas doc. Rimantas Giedraitis bei Tapybos katedros lektorius, ekspozicijos idėjos autorius Andrius Zakarauskas.

Meno mūzos po atviru dangumi

Visus metus „Arterija“ kvietė patirti meną po atviru dangumi: siekė sustabdyti praeivį, priversti jį pakelti galvą ar įsiklausyti, susimąstyti, prisiminti. Čia sparnus skleidė foto, video, šokio, muzikos, tekstilės ar multimedijos meno mūzos. Paskutinėje „Arterijos“ projekto dalyje autoriai ir kviečia lankytojus aktyviai įsitraukti ir kitaip, netradiciškai, patirti meną.
„Meninis projektas supažindins su paslaptingu ir nematomu meno kūrinio gimimu, kai paveikslų kūrimo procesas pats pradeda kalbėti apie sąmonės (ir pasąmonės, žinoma!) vaizdinių virsmą tapybos darbu. Pamatysime, kaip kūrybos orbitoje skriejantys menininkai paklūsta gravitacinei jėgai“, – pasakoja „Arterija“ projekto kuratorius, architektas Rimantas Giedraitis.
„Arterijos“ ekspozicija sudaryta iš trijų dalių: garso paveikslų instaliacijos, kinetinės skulptūros ir komunikuoti kviečiančios mobilios „Arterijos“ ekspozicijos, pasklidusios Kauno viešosiose erdvėse.

Paveikslai, kuriuos reikia išgirsti

Tapyba – ypatinga kalba. Ji žmogų pasiekia be žodžių, garso. Ar spalva, potėpis, dažo faktūra, kitaip sakant, pati tapybos erdvė, gali būti išversta į verbalinę kalbą? Šiems apmąstymams provokuoja finalinės „Arterijos“ ekspozicijos „Girdėti vaizdą“ autoriai.
„Lankytojų laukia gana netradicinė patirtis. Mes, kūrėjai, įgarsinome pasakojimus apie nematomą kūrybos virtuvę. Vieni pasakoja, kaip gimsta paveikslai, koks yra kūrimo procesas. Kiti, kaip mano atveju, kaip atrodo jau sukurtas paveikslas“, – pasakoja VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros vedėja prof. Aušra Vaitkūnienė.
Nuskenavę QR kodą ant menamo paveikslo, parodos lankytojai gali išgisrti autentišką autoriaus balsą. Individualus pasakojimo būdas kviečia mąstyti meno kūrinį kaip neužbaigtą objektą, kuris atviras yra žiūrovo improvizacijai ir interpretacijai – nutapyti paveikslą mintyse.
Kaip ir ankstesnėse ekspozicijose, ši paroda-instaliacija papildyta vaizdo projekcijomis.

Kinetinė Alfonso Vauros skulptūra

„MENO gravitacija“ – dar viena žiūrovų laukianti intriguojanti patirtis. Tarp dviejų VDA Kauno fakulteto pastatų V. Kuzmos gatvėje suprojektuotas kinetinės skulptūros objektas. Tarsi simbolis, liudijantis pasaulio sąrangą, kur gravitacija, lyg trauka menui – kūrybai, yra Didžiojo plano dalis.
„Kaip krikščionys naudojasi dešimt dievo sakymu, kad gyvenime būtų mažiau problemų, taip architektai svambalu, – pasakoja idėjos autorius, skulptorius Alfonsas Vaura. – Nors tai lyg ir stabilumo simbolis, kuris ypač svarbus šiandien, išgyvenant neramius laikus. Tačiau mano sumanyme jis nebus statiškas. Atvirkščiai, gan grėsmingai judantis dangaus fone tarp namų.“
Ir išties, A. Vauros sumanymas turėtų nepalikti abejingų: beveik 3m ilgio, 1m diametro nerūdijančio plieno skulptūra švytuoja aukštyn-žemyn 9 m aukštyje žiūrovams virš galvų.

Ar įmanoma pasverti meną?

Trečioji projekto „Arterija“ ekspozicija išsiveržia iš savo kamerinės erdvės ir nuvilnyja Kauno viešosiomis erdvėmis. Skirtingi kūrėjai – VDA Kauno fakulteto studentai - bando atsakyti į pagrindinį parodos klausimą – tai kiek gi sveria menas? Tai bandoma padaryti keliolikoje meninių projektų, išsiskleidusių mobilių kubų plokštumose Vilniaus gatvėje.
„Mes davėme postūmį kūrybiniam naujos miesto erdvės gyvenimui, palikome žinią miestui. Tai lyg žaibo iškrova ir su paskutine ekspozicija niekas nesibaigia. „Arterija“ ir toliau pulsuos, tik jau savarankiškai“, – sako „Arterija“ projekto organizatoriaus, VDA Kauno fakulteto, dekanas prof. Jonas Audėjaitis.


VDA Kauno fakulteto įgyvendinamas projektas „Arterija“ yra „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Ekspozicija veiks iki metų galo.

Ekspozicijos autoriai: Pranas Griušys, Aušra Vaitkūnienė, Mantas Valentukonis, Šarūnas Baltrukonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Lilija Gotautaitė-Smalinskė, Raminta Stasaitytė (VDA Kauno fakultetas), Alfonsas Vaura (VDA Kauno fakultetas)
Ekspozicijos kuratorius: Andrius Zakarauskas (VDA Kauno fakultetas)
Video projekcijos, garso montažo autorius: Saulius Paliukas (VDA Kauno fakultetas)
Ekspozicijos architektas: Rimantas Giedraitis (VDA Kauno fakultetas)
Ekspozicijos organizatoriai: Jonas Audėjaitis, Rimantas Giedraitis (VDA Kauno fakultetas)